Apie Grandslamus, Challengerius ir vidinio marozo svarbą

f_CP_0906_Stan4__1

RG2017 pusfinalis, kuriame vos ne penkias valandas santykius aiškinosi Stanas ir Muris (67 63 57 76 61), buvo tas mačas, po kurio atrodo, kad tenise jau pamatei viską. Murio buvo pilni visi centrinio Paryžiaus korto patvoriai, iš kurių į Stano pusę grįždavo viskas. Grįždavo tiek daug, o drakono anticipation buvo toks nerealus, kad jau nuo pirmo seto vidurio Stanas ėmė stumti į kelnes net ir mušdamas smash’us bei nuo žemės atšokusius overhead’us. Ir visgi koja priekyje didelę dalį mačo buvo šveicaras, galėjęs reikalus susitvarkyti net ir per tris setus. Nes tie du, kuriuos pasiėmė Muris, teoriškai jau kaip ir buvo Stano Yonexo kišenėje. Teoriškai.

Rafos forma ant grunto yra gąsdinanti. 8 geimai, kuriuos per mačą iš jo paėmė Haase, ir 7 Thiemo geimai yra iš esmės viskas, ką vaikinams šiemet Paryžiuje pavyko padaryti žaidžiant prieš ispaną. Ar gali ką daugiau finale padaryti Stanas? Greičiausiai ne, bet visgi jei kas nors ir galėtų, tai, ko gero, tik jis.

Pirma, Stanas per kelerius paskutinius metus visiems įrodė, kad dideli turnyrai ir dideli mačai yra jo erdvė. Bičas absoliučiai nieko nenuveikė šių metų gruntiniuose atp tūkstančiuose Monte Karle, Madride ir Romoje, nes ten jam nuobodu, ir tik greičiausiai iš mandagumo pasiėmė namų turnyrą Ženevoje. Bet į Roland Garrosą iš kažkur atvyko vėl tas senas geras Stanas, kurio pliūchos į kampus ir linijas privertė susikrauti daiktus visus iki finalo sutiktus varžovus.

Ir antra. Pamenat Robiną Soderlingą. Švedą, kurio pergalė Paryžiuje prieš Rafą 2009 metais prilygo žemės drebėjimui. Panašumų Stano ir Sodos žaidime rasti tikrai galima, o pats didžiausias iš jų rytdienos finalo metu bus tribūnose, šveicaro player boxe: dabartinis Stano treneris Magnus Norman 2009 metais buvo su Soderlingu.

Šiandien popiet lengvai pavydėsim latviams. Dvidešimtmetės Jelenos Ostapenko, kuri, surprise surprise, pateko į RG2017 finalą ir jame matuosis su Sima Halep. Visų pirma  labai daug priklausys nuo to, kaip Ostapenko pavyks susitarkyti su įtampomis ir galva, nes žaisti GS finale tikrai yra ne tas pats, kad nueiti kefyro į parduotuvę Bauskėje. Bet jei po kepure viskas bus ok, galimybių ji tikrai turės. Halep stebuklingas išsigelbėjimas mače su Svitolina (iš 36 15) parodė, kad pramušti Simoną galima.

O šiaip žiūrint Jelenos žaidimą galima suprasti, ko taip trūksta mūsų džentelmenams. To, sakykime, vidinio marozo, kuris į kortą išeina degančiomis akimis, pasiryžęs sukramtyti ir išspjauti kitoje tinklo pusėje esantį varžovą. Tiek mače prieš Wozniacki, tiek pusfinalyje prieš Bacsinszky Ostapenko visa savo esybe ir elgesiu korte neleido niekam suabejoti, kas šiandien yra korto karalienė. Ar bent jau princesė.

Štai todėl Latvija ir turi GS finalą. O mes tik Nottinghamo Challengerio kvalį (Rička, pirma kvalio raketė, QR1 v BYE) ir Lyono Challengerio pagrindą (Lauris).

RG pirma savaitė: apie taures ir šaukštus

Matot šitą žmogų? Šis žmogus greičiausiai laimės Roland Garros. O po to galbūt atidarys kepyklėlę Paryžiuje, nes ten jau išdalino du beigelius ir keturis ilgus prancūziškus batonus. Ir apskritai, per keturis mačus Rafa neatidavė nė vieno seto ir vos menkus 20 geimų. Kaip sakė Haase po jų antro rato mačo: “Pradžioje aš buvau geresnis, tada baigėsi apšilimas“.

Kas gali mesti Rafai iššūkį? Na, tikrai ne Carreno Busta. Nenoriu įžeisti Pablo, bet ne jo galioms sustabdyti šitą grunto teniso mašiną. Kol kas vienintelis šį sezoną tą padaręs yra Dominicas Thiemas, bet kyla abejonių dėl to, ar Domi sugebės perlipti Djokovičiaus barjerą – bent jau kol kas jaunajam austrui Nolė vienintelis iš Big 4 lieka neįkandamas – prisiminkime kad ir tą gėdingą pralaimėjimą Romoje prieš porą savaičių. Kita vertus, paties Djokovičiaus žaidimo kreivė su laiku kyla vis aukštyn. Tik kažin, ar to progreso užteks, jau nekalbant apie tai, kad Rafa iki pusfinalio turėtų nueiti sutaupęs daug daugiau jėgų.

Kitoje tinklelio pusėje viskas susiklostė pagal “standartinį“ scenarijų ir į ketvirtfinalius iškopė keturi aukščiausi seedai (apskritai, jei ne Raoničiaus pralaimėjimas PCB, top 8 RG seedai būtų patekę į ketvirtfinalį). Nishikoris vos nepralošė Chungui, bet buvo išgelbėtas lietaus, o laukto mačo Murray-Zverev nesulaukėm dėl pastarojo nesugebėjimo perlipti net pirmo rato. Tuo tarpu tiek Wawrinka, tiek Čiličius be dramų susitvarkė su prieš juos mestais vidutiniokais ir, tikėtina, iš šio lengvo kelio labiausiai išloš Wawrinka, kuriam patekimas į finalą (o tai tikrai nebūtų kažkas neįtikėtino) leistų išlikti Top 3 ir gal netgi pakilti į taip išsvajotą Top 2 (kuriozas, bet triskart GS čempionas nėra buvęs aukščiau 3 vietos reitinge). Tiesa, tam reikėtų, kad Thiemas išsiųstų namo ne tik Djoką, bet ir Nadalį.

Beje, Ričardas dar gali kai ką laimėti RG (nors kažin, ar kas nors norėtų to trofėjaus) – vadinamąjį “medinį šaukštą“. Tiems, kas nežinote, mediniu šauktu tenise “apdovanojamas“ pasirodymas, kai Grand Slame žaidėjas pralošia pirmame rate, o jo oponentas pralošia antrame, o šio nugalėtojas pralošia trečiame ir t.t. iki finalo. Kol kas Ryčkos skriaudėją Lorenzį nuskriaudė Isneris, kurį nuskriaudė Khachanovas, kurį nuskriaudė Murėjus. Paskutinįsyk, beje, šį “prestižinį“ apdovanojimą 2016 metais Melburne laimėjo Rafa Nadalis. Taip kad nesakykit, jog Ryčka nebando lygiuotis į pačius geriausius 🙂

Foto N. Gouhier/FFT

Roland Garros R1: Rizikinga Erzinti Diedukus

Kad ir kaip liūdna, Ričardui Roland Garros turnyras baigėsi. Žinoma, Lorenzi buvo stiprus poros favoritas ir, kad ir kaip norėjosi tos pergalės, rezultatas yra logiškas. Taip pat jis atspindi visą tiek pirmojo RG rato, tiek šio sezono tendenciją – “diedukai“ dar nepasiruošę užleisti vietos jaunesniems. Arba tie jaunesni tiesiog nesugeba pajudinti net gerokai trisdešimtmetį perkopusių tenisininkų. Vos keturi teniso U-21 rinktinei atstovaujantys vyrukai pateko į kitą etapą. Žvelgiant į U-23 atrodo kiek geriau, bet į šią kategoriją jau patenka Thiemas, Kyrgiosas ir Pouille, o jiems reitingas leidžia tikėtis lengvesnių varžovų pirmame rate.

Tuo tarpu “senjorams“ sekasi daug geriau. Net šeši 35-is metus perkopę žaidėjai pateko į kitą etapą. Pavyzdžiui, atsimenate kažkada “geriausiu, jei staiga nustotų egzistuoti Federeris, Nadalis ir Djokovičius“ buvusį Davida Ferrerą? Iki šiol jam sezonas buvo toks, kad verta pagalvoti apie raketės kabinimą ant vinies. Bet štai pirmame rate ispanų Dovydas kaip senais gerais laikais atlakstė penkis setus ir dar penktame tempė gumą iki 11-9. Beje, nugalėtas amžinai perspektyvus Donaldas Youngas. Simbolizmas kaip iš holivudinio scenarijaus.

Tuo tarpu jaunosios kartos kapitonas ir devinta turnyro raketė viename asmenyje Saša Zverevas tik svajingai atsiduso “ech, Roma…“ prisimindamas dar labai šviežią savo triumfą ir buvo išprašytas atgal namo dar palyginti jauno (vos 33 metai) Fernando Verdasco. Kitas jaunasis talentas Francis Tiafoe bandė įkasti Fabio Fognini, bet gavo graužti tik baranką penktame sete. Graikų pažiba Stefanos Tsitsipas nesugebėjo paimti nė seto iš vyriausio turnyro dalyvio Ivo Karlovičiaus. Rimtą skalpą nuimti pavyko tik korėjiečiui Chungui – namo pasiųsta 27-a turnyro raketė Querrey. Dar keli jaunuoliai – Coric, Khachanov, Bonzi – praėjo pirmą ratą įveikę tikrai neįspūdingus (ir ne ką daugiau patyrusius) priešininkus.

Summa summarum – jei tikitės kažkokių staigmenų ar proveržių, laukite jų vėlesniuose turnyro etapuose. Arba stebėkite moterų tenisą. Štai, prie jau anksčiau iškritusios WTA numeris vienas Angelique Kerber prisijungė ir septinta turnyro raketė Johanna Konta. Tuo tarpu verta pasveikinti savo braliukus, erm, tai yra, sesutes latves ir estes. Kol kas tiek latvės, tiek estė Paryžiuje žengia tolyn. Negana to, Jelenai Ostapenko lyg tyčia iš kelio patraukta pirma raketė, kuri “švietėsi“ trečiame rate. O jaunoji estė Anett Kontaveit bandys antrą kartą šiame sezone įveikti RG čempionę Garbine Muguruza. Moterys, ant kalno?

Foto J. Crosnier/FFT

P.S.: Jei dalyvaujate RG Challenge, nepamirškite pasirinkti žaidėjų antram raundui 🙂

RG2017 R1: Lorenzi v Berankis 60 62 64

Paolo+Lorenzi+Off+Court+2012+Australian+Open+VYfDWYHEohvl

Trečia French Open diena mums labai aiškiai parodė, kad Roland Garros yra gerokai daugiau nei  Šimkentas. O Lorenzi ar bet kuris kitas top 50 žaidėjas yra kelis kartus daugiau nei Vatutinas, Chasanovas, Geensas ir Hanfmannas kartu sudėjus. Kita vertus, jei manom, kad šiandienos pralaimėjimas Lorenzi yra tragedija, gėda ar dar kažkokia kita panaši velniava, kalbėt turbūt reikia ne tik apie Ričkos bėdas. Ne mažesnių bėdų galima ieškoti ir taip galvojančių žmonių galvose. Ar bent jau tose jų dalyse, kurios atsakingos už lūkesčius.

Tiesiog primenam, kad paskutinį mačą su prieš panašaus kalibro žaidėją Rička žaidė paskutinėmis praėjusių metų spalio dienomis. Buvo tai taip pat Paryžius, tūkstančio Q R1 ir pralaimėjimas Sepiui (žaidžiant jau su byrėt pradėjusiu klubu). Paskaičiuokim – šeši mėnesiai ir dar kelios savaitės, per kurias buvo operacija, ramentai, reabilitacijos ir pusantro antros prabos turnyro. Todėl bent jau mes neskubėsime su riebiais apibendrinimais, o kantriai lauksime vasaros vidurio ir Amerikos turo. Po kurio ir ieškosime pirmų išvadų. O kol kas tiesiog smagu matyti Ričką kortuose: besinervuojantį, besikeikiantį ar tiesiog žaidžiantį.

  • Lorenzi flotilė nenugalėjo Ričkos laivų atvirame mūšyje. Jis tiesiog neleido RB valtims išplaukti iš uosto, sudeginęs jas dar čia pat, pririštas prie kranto. Pirmame sete, ypač pirmame geime, absoliučion neviltin varė pliki Ričardo bandymai skubėti prie tinko. Tokie, po kurių kamuoliai atgal pro pažastis švilpė į visus kortų kampus. Ir, aišku, Ričkos draugas tinklas, tam tikrose susitikimo vietose gaudęs RB kamuoliukas kaip kad katinas Leopoldas multike gaudė drugelius.
  • Rička smarkiai pyko ant italo dėl gausybės nuvalytų linijų, tačiau gilių kamuolių buvo tiek daug, kad jų tiesiog negali pavadinti atsitiktinumu. Galbūt tai ir yra esminis skirtumas tarp top žaidėjų ir visų kitų?
  • Nepaisant ankstyvo ir aiškaus suvokimo, kad pergalė šiandien yra tik miglota utopija, buvo epizodų – antro seto pradžioje ir didžiąją dalį trečio seto – kuomet mes korte matėm tą gerąją Ričkos versiją su aktyviu ir tiksliu žaidimu, kelių smūgių kombinacijomis.
  • Žaidimas prie tinko taip pat pamažu įsibėgėjo, tačiau pirmas smūgis čia dažnai būdavo per minkštas ir per paprastas. Po kurio sekdavo dar vienas kampas pro pažastį.
  • Penki tūkstančiai itališkų minų ir mimikų, kurias Paolo naudoja mušdamas, paduodamas ir net keisdamas overgripsą, yra taip pat dalykas rimtas.

RG 2017: Una storia incredibile

646x404

Nu, žinokit, istoriją turim. Ne istoriją, o tikrą sensaciją. Žodžiu kažkada mokyklos pabaigos laikais, kaip buvo madinga, važiavom į Taize. Čia toks vienuolynas Francūzijoj, jei ką. Ir ten kažkaip su tokia Vittoria iš Romos susikukavom. Daili pana, nieko nepasakysi. Vėliau kažkas jai ten gyvenime nesusiklojo, gal meilė be atsako pasitaikė, nesvarbu, tai pasirinko ji, žodžiu, vienuolės abitą. Kadangi laiks nuo laiko mes su Vittoria feisbuke vis tiek susirašom (gimtadieniai etc.), tai va praėjusios savaitės vidury tokį jos laišką gavom.

Ciao, mano Amico, 

Vakarojau vakar Basilica Papale di San Lorenzo fuori le Mura, užeina ten kažkoks vyras. Ne iš karto pažinau, bet po to prisiminiau – mūsų tennista Paolo Lorenzi. Įsitempęs toks visas, išbalęs, akis nuleidęs, jokios sielos ramybės spindulio akyse. Susirado jis ten iš karto tėvelį, pasisveikino juodu ir sako Paolo:

– O, padre Francesco, Jūs gi žinot kaip dorai aš auklėtas nuo mažų dienų. Krikštijot mane savo rankomis. Giedorium Jūsų chore bažnytiniam po pamokų ir treniruočių buvau. Išpažinties bent keturis kartus per metus eidavau, dešimtinę bažnyčiai nuolat savo noru ir be jokių atsikalbinėjimų moku. Jau daugiau kaip 320 tūkst Trumpo dolerių per visą karjerą gavosi. Paskui sijonus niekad nelaksčiau, į ragazzas kitas nesidairiau ir savo brangiajai Elisai pernai prieš Dievą prisiekiau. Šiaip lyg ir viskas gerai, viskuo esu patenkintas, kaip ne kaip 34 pasaulio tennista pagal gerumą esu. Bet, turiu prisipažint, artėjantys Roland Garros burtai ramybės neduoda, bluosto ramaus sudėt nesugebu…

– Kodėl gi, mio figlio?

– Kad ir koks paklusnus Dievo avinėlis būčiau, tie Paryžiaus kortai man kaip užkeikti. 10 kartų laimės juose ieškojau ir niekaip. 4 kartus kvalyje kritau, dar 6  kartus pirmame rate. Aišku, GrandSlamuose man ir šiaip nelengvai klojasi. Žaidžiau juose atrodo 37 kartus. Ir tik 3 sykius laimėjau pirmą ratą, dar 1 kartą, o Santa Maria, antrą. Ir viskas. Bet tas Paryžius… Mano prakeiksmas. Ar galėtumėt, padre, man ką su burtais paderinti?

– Ir kokio gi varžovo, vaike, norėtum?

– Žinot, kokio iš antro ar trečio šimto. Bet tokio, kuris kvalifikacijoje nežaidė, prie Paryžiaus kortų nesipratino. Arba tokio, kuris gal kokius skausmus ar traumą ilgai, bent kokį pusmetį, gydėsi, praktikos neturėjo. Jei tokio nėra, tai gal kokį muštuką su mažiau kantrybės, nes vis tiek aš jau metuose, lakstyt tokiam amžiau daug jau tingu. Arba tokį, kuriam gruntas nemielas. Ir gal kokį žemesnį, kad servai po 220 km/h po kortą nevaikščiotų, pigių taškų varžovas negautų. Sakot, tokio visai be praktikos nėra? Tai gal yra koks, kuris bent jau kur nors toli nuo Paryžiaus praėjusią savaitę žaidė? Pas tadžikus ar uzbekus?

– Gerai, Poalo, pažiūrėsiu ką galiu padaryti.


Ką gi, Vittorios grožio paakinti žiūrim kas tas Paolo Lorenzi:

  • ATP #34. Įdomu, kad į top 50 jis pirmą kartą įžengė panašiu metu kaip ir Rička. Tik skirtingai iš ten pasitraukusio (laikinai) mūsiškio, Paolo penkiasdešimtuko laikosi labai tvirtai.
  • Mėgstamiausia danga – gruntas, o smūgis – siurprizas, siurprizas – padavimas.
  • Pernai Lorenzo tapo vyriausiu visų laikų tenisininku, laimėjusiu pirmą savo ATP turnyro titulą karjeroje (Kitzbühel 250).
  • Pats Paolo tiki, kad jo stiprybė – psichologija.
  • Gegužės mėnesis kortuose italui stebuklingas nebuvo. R1 exit’ai Ženevoje (v Anderson) ir Stambule (v Djere).
  • Oplia: medicinos studijos Sienos universitete. Čia jau, matyt, griežta tėvo, katras yra chirurgas, ranka.
  • Paolo mėgsta muziką ir knygas. Išgąsdinti jį turbūt sunku, nes mėgstamiausias rašytojas yra Stephen King. Dar futbolas (Fiorentina) ir krepšinis (Siena), todėl apie Rimą Kaukėną Paolo turėtų būti girdėjęs ne mažiau nei apie Ričardą Berankį.

Antradienis, ± 17.30 val 4 kortas, turbūt per Eurosport Playerį.

Rička: Paryžiuje lengva nebus, bet esu pasiryžęs kautis!

18698402_1637884626241399_8092203737109027458_n

Pavargęs, bet laimingas. Taip, tai Rička, kuris prieš kelionę į Paryžių mielai dalinasi keliomis karštomis mintimis.

Ričardai, su pergale! Kaip jautiesi?

Labai ačiū! Žinoma, kad esu laimingas. Kada gi dar džiaugtis, jei ne dabar. Fiziškai taip pat jaučiuosi gerai. Suprantama, žaisti po ilgos pertraukos nėra lengva, tačiau svarbiausia, kad nejaučiu jokių operuotos kojos skausmų.

Kaip pats vertini savo pasirodymą Kazachstane?

Na, apie pirmą turnyrą nėra ką ir kalbėti. O Šymkente man prireikė kiek laiko įsivažiuoti, priprasti prie sąlygų. Žaidėme ant grunto, tačiau ne gruntui skirtais kamuoliukais. Be to, Šymkentas yra pakilęs virš jūros lygio maždaug 600 metrų. Todėl kamuoliai lėkė tikrai labai gretai.

Iš principo esu patenkintas savo žaidimu. Manau, kad jis gerėjo su kiekvienu maču. Puikiai suprantu, kad Šymkento Challengeris, vertinant pagal dalyvių pavardes ir reitingus, nebuvo labai aukšto lygio turnyras, tačiau grįžimui po traumos jis man puikiai tiko.

Toliau Paryžius ir Roland Garros.

Taip. Dabar einu miegoti, nes keltis teks 3 valandą ryte. Pirmas skrydis iki Maskvos, o iš ten jau į Paryžių. Turėčiau jame atsirasti apie 13 valandą ir vyksiu tiesiai į treniruotę.

Pirmame rate teks žaisti prieš italą Paolo Lorenzi. Turbūt ne tas žaidėjas, su kuriuo labiausiai norisi susitikti grunto kortuose?

Burtai man lėmė tikrai labai pajėgų priešininką. Nesu žaidęs prieš jį turnyruose, tačiau kelis kartus kartu treniravomės. Labai stabilus tenisininkas, vienodai gerai žaidžiantis ir iš dešinės, ir iš kairės. Žinau, kad lengva nebus, tačiau tikrai esu pasirengęs kautis!

Kada įvyks jūsų akistata?

Kol kas nežinau. Pirmadienį arba antradienį.

Ką gi, geros kelionės ir sėkmės Paryžiuje!

Ačiū! O kartu didelis dėkui visiems už palaikymą!

Šimkent CH F: Berankis v Hanfmann 63 62

Šimkent CH F: Berankis v Hanfmann 63 62

Buvo keli nemalonūs incidentai abiejų setų pradžiose, bet tiek rezultatas, tiek bendra žaidimo kokybė sako: ATP lygio žaidėjas nugalėjo Challenger lygio žaidėją. Ričardas sužaidė gan ramiai ir padarė viską tiek, kiek reikėjo. Vietomis dar buvo matyti žaidybinės praktikos stoka (atiduoti servą po laimėto breako yra didelis “ajajai“ momentas), bet antrame sete subliuškus vokiečio servui pasidarė akivaizdu, kad šiam kol kas dar nelemta laimėti pirmo titulo tokiame lygyje.

Titulas gal ir ne pats prestižiškiausias, bet malonu matyti, kad su tokiais apie Top 200 ribą besitrinančiais žaidėjais Ryčka lengvai susitvarko ir po pusmečio pertraukos. Aišku, norint kažką nuveikti Roland Garros lygį reikia kelti, bet kol kas pasitenkinkime tuo, kad po ilgo kritimo vėl grįžtama į Top 200 reitinge, o iki US Open nusirašo tik keliasdešimt taškų, tad tikrai yra proga vėl užlipti iki Top 100 ir eiti ataudinėti jau ATP lygio žaidėjų kailius.

Foto AFP/Scanpix

P.S.: kviečiame prisijungti prie Doublefault.lt grupės oficialioje Roland Garros spelionėje. Ją rasite čia