Reikalas gan rimtas. Wimblio finalas.

fc

Lėdės ir džantalmenai, keli žodžiai apie pagrindinį rytojaus Wimblio centrinio korto nuotykį: Fede vs Cilic.

Iš septynių iki šiol vykusių Marino ir Rodžerio dvikovų labiausiai įsiminė paskutinės dvi. Tikriausiai pamenate 2014-ųjų US Openą? Tuomet dauguma Fedo gerbėjų avansu jau įteikė jam taurę, ypač po to kai pirmame pusfinalyje Džokas nusileido Nišikoriui. Bet Čilič turėjo savų planų: 3 visiško dominavimo setai, apie kuriuos Rodžeris vėliau pasakė tik tiek: “He played lights out“. Finale Čilič nugalėjo ir Kiešą iš Japonijos.

Prieš metus Wimblyje kroato ir šveicaro keliai susikirto ketvirtfinalyje ir tuomet Fede išlindo sausas per ploniausią marytės plauką. Mačo pradžioje kroatas vėl “išjungė šviesas“ bei pasiėmė pirmus du setus. Tuomet jis galėjo užbaigti rungtynes trečiame (turėjo 0-40 viename iš Rodžerio geimų), vėliau ketvirtame (paleisti trys MP). Vis dėl to Fede laimėjo 3 setus iš eilės, bet tai jau buvo Pyro pergalė – kitame rate Fedexas krito prieš Milošą.

Didieji tenisų egZpertai į turnyro galą paprastai linkę padiskutuoti apie sukauptą nuovargį. Ypač tai liečia Rodžerį, kuriam per pastaruosius bandymus laimėti Wimblį akivaizdžiai pritrūkdavo jėgų antros savaitės gale.  Šiemet Fedui pagaliau pavyko idealus scenarijus: iki finalo nusigauta neatidavus nei seto. Čilič turėjo super sudėtingą ketvirtfinalį (5 setai prieš Mullerį) bei ilgą pusfinalį (4 setai prieš Querrey).

Apie tai, kokius rekordus gali pasiekti Fedas, laimėjęs finalą, reiktų parašyti atskirą straipsnį. Ką jau kalbėti apie šio sezono intrigą: pergalė pakeltų Fedą iki 3 pozicijos reitinge, o pagal šiais metais surinktus taškus Rodžeris maksimaliai priartėtų prie Rafos (juos skirtų tik kiek daugiau nei 500 taškų). Būtų puiki užuomazga sezono finalui.

Kas valdys centrinio korto apšvietimą šiemet, pamatysime jau rytoj.

ARE YOU EXCITED???

Wimbledon 2017 R1: Berankis v Darcis

Šiandien 13.30 LTU laiku, Giedriaus iškeiktame pereinamame septintame korte. Kas svarbu?

  • Ričkai pasisekė su burtais. Nes kai esi tokio reitingo, negauti ko nors iš topų pirmame rate yra tiesiog šventė ir sėkmė. Tai nereiškia, kad Steve Darcis yra blogas žaidėjas (tokie Wimbliuose nelaimi prieš Rafą), tačiau kartu jis nėra kosTmonautas, kuris nuo kelio su lengvu pasimėgavimu šluoja visus varžovus.
  • Darciui pasisekė su burtais dar labiau. Kad ir kaip skaudu tai pripažinti, šiame karjeros ir gyvenimo etape Rička yra tikrai geras burtas praktiškai visiems pagrindo žaidėjams.
  • SD ir RB tarpusavyje žaidė tris kartus. Visus tris kartus trečiame sete kietesnis buvo belgas.
  • Geriausias Darcio rezultatas W, kaip ir Ričkos, – R2. Didžiausia pergalė ant žolės – Rafos išsiuntimas namo pirmame 2013 metų Wimblio rate.

Dvylika Wimblio 2017 mįslių ir minklių

best-of-wimbledon-2015-36-1024

Visi keturi aktyvūs doublefaulto plunksnakočiai niekada nebuvo kartu susėdę prie vieno stalo. Todėl suformuluoti bendrą ir vieningą poziciją artėjančių švenčių – Wimblio 2017 – proga mums yra misija neįmanoma. Bet daryti kažką juk reikia. Todėl ši kartą kiekviena plunksna guldosi popieriaus lapą ir subjektyviai dėlioja tris pačius seksualiausius dalykus, darančius šį W vieninteliu ir nepakartojamu. Lekiam!

Tomas

1. Romantiškasis baltomis drapanomis, milimetrine žole, lenkiškomis braškėmis ir riebia grietinėle pasidabinęs Wimblis griebia jautį už ragų jau nuo pirmųjų dienų. Verdasco v Anderson, Medvedev v Wawrinka, Kohlschreiber v Cilic, Haase v Tiafoe, Fritz vs Isner, Miša Zverev v Tomic, Thiem v Pospisil, Gasquet v Ferrer, Del Po v Kokkinakis, Klizan v Djokovic ir, aišku, Dolgopolov v Federer. Taip, tai pirmo W rato reikalai. Akivaizdu, kad didžioji dalis šių akistatų tikrai papuoštų ir turnyro pirmos savaitės pabaigą ar net antros pradžią.

2. Dvi šveicariškos mįslės. Pirma – apie Staną. 2013 m. pabaigoje Stanas buvo tiesiog dešimtuko bičas, net neturėjęs normalaus kontrakto su aprangos ir rakečių gamintojais. 2017 m. viduryje jis jau yra tas visų mylimas pūkuotas Berlyno zoologijos sodo meškutis Knutas, kuriam iki karjeros GSlamo trūksta tik Wimblio taurės. Ar gali jis ją pasiimti šiemet? Vargu bau. Žolė niekada nebuvo Stano arkliukas. Per 12 savo Wimblių pirmame ir  antrame ratuose jis lėkė lauk net septynis kartus, o geriausias Stanimalo rezultatas yra du QF. Taip, kažkur už netolimo kampo ryškiai raudonai dažytomis lūpomis laukiantis career GSlamas motyvuoti turėtų nevaikiškai. Tačiau čia, be kita ko, mes atsitrenkiame į antrąją šveicarišką mįslę: ar Fedui pavyks pasiimti medalį, kurį jam avansu kabina jau du trečdaliai progresyvaus pasaulio? Dar prieš gerą pusmetį toks klausimas būtų skambėjęs gana kvailai, o dabar keturių vaikų ir šešių Wimbledonų tėvas, įvairių ekspertų vertinimu, yra ryškus ir vienintelis turnyro favoritas.

3. Jelena Ostapenko. Bus įdomu pamatyti kaip išaugusio dėmesio, atsakomybės ir lūkesčių našta spaus gležnus latviškus pečius. Tuos, kurie 2014 metais čia šventė pergalę Juniorų Wimbledone.

Konstantinas

4. Kuriame rate kris Rodžeris? Šių metų Fedo pasiruošimas Wimbliui savo mastais primena Amerikės prezidento kandidato kompaniją. Pirmiausia dėl to, kad jis prasidėjo dar ankstyvą pavasarį, kai Rodžeris nusprendė praleisti visą gruntą. Vėliau kaip niekad ilgos treniruotės ant žolės, ant kurios Rodžeris užlipo jau per pirmą French Open savaitę. Anot Fedo, net pralaimėjimas Štutgarte buvo naudingas, nes leido savaitę papildomai pašlifuoti žaidimo elementus. Ir žinoma, pergalė Halėje. Vienu žodžiu viskas taip puiku, kad puikiau negali būti – “I’ve never been better prepared for Wimbledon“. Visgi ši idilė kažkur giliai pasąmonėje gimdo dvejonę: ar Cian’o kumiras patemps ir nepersitemps? Juolab kad priešininkai rimti. Pirmame rate – Dolgo, trečiame gali būti Miša Zverevas, ketvirtame – Dimitrovas, ketvirtfinalyje – Milošas, kuriam Rodžeris pralošė prieš metus. Tad kuriam rate kris mūsų favoritas?

5. Saša Zverevas irgi gerai pailsėjo Paryžiaus metu, tiesa, kokybišką poilsį jam vietoje gan operatyviai suorganizavo Fernando Verdasco. Tačiau neatrodo, kad būsimą pasaulio pirmą numerį tai labai sutrikdė. Pusfinalis Olandijoje ir finalas Halėje rodo, kad potencialo ant žalios dangos jis turi daug. Praeitais metais Londone jis nukeliavo iki trečiojo rato, šiemet tikiuosi iš jo daugiau. Saša startuoja prieš Donskojų, vėliau Haase arba Tiafoe (įdomu!), toliau Sock, Raonic ir… Fede 🙂

6. Yūichi Sugita. Prieš kelias dienas teko pamatyti jį gyvai prieš Davidą Ferrerą Beleke, Antalijoje. Sugita paliko labai gerą įspūdį. Antalijoje Yūichi laimėjo ne tik tą nerealų mačą prieš Ferru, bet ir visą turnyrą (pirmasis jo ATP titulas karjeroje). Prieš keletą savaičių, taip pat ant žolės, paimtas čelendžeris Anglijoje. Nuo pirmadienio japonas jau bus ATP penkiasdešimtuke. Tad, jei tik pavyks nuo velniško turkiško karščio adaptuotis prie lietingos Londono vėsumos, Sugita tikrai turi šansų sėkmingai pasirodyti Wimblyje. Jei pavyks perlipti per britą Kleiną, antrame rate greičiausiai lauktų Feli Lopezas.

Augustinas

7. Seras Endis prieš W atšaukė visus parodomuosius mačus ir kelias dienas nesitreniravo. Ar spės jis laiku išsigydyti klubo traumą ir, jei taip, kaip toli lordas Murray keliaus su minimaliu kiekiu praktikos ant žolės? Ankstyvas škoto pasitraukimas gali suteikti progą Nadaliui po ilgos pertraukos susigrąžinti pirmos pasaulio raketės titulą.

8. Ar Stanas iš pelenės taps princese? Su metais Stano šansai laimėti dar vieną Slamą mažėja. Šis Wimbledonas turbūt yra paskutinis jo šansas (nors ir mikroskopiškai mažas, žinant Stano santykį su žole) pasiekti Career Slam ir pirmos raketės titulą. Trys zuikiai vienu šūviu.

9. Wimbledonas netikėtumų pateikia daugiausiai iš visų slamų. Būta ir Janowicziaus su Gaske pusfinalių ir vienintelio Berdycho pasiekto finalo, o neretai bent 2-3 Top 8 žaidėjai krenta pirmuose dviejuose ratuose. Šiemet verta stebėti kelis jaunuolius rodančius gerą formą pastaruoju metu. Ypač įdomūs turėtų būti rusai. Medvedevas jau pirmame rate turės progą namo pasiųsti Staną, o Khachanovui burtai trečiame rate žada Rafą.

Giedrius

10. Man visada įdomu, ką Wimbledone gali nuveikti Rička. Trečias ratas šiame turnyre būtų tai, už ką verta būtų pagirti vienintelę lietuvių viltį. Grynai rezultato prasme. Gražaus žaidimo tikėtis taip pat galima, bet dar kartą paploti per petį ir pasakyti “Vau, šiandien žaidei puikiai ir vos nenugalėjai“ nesinori. Gana, užteks kuklintis ir pasakykime aiškiai: norime rezultato. Tikiu, kad Rička gali tai padaryti, bet yra labai konkreti priežastis dėl ko gali nepasisekti. Tai pusės metų priverstinė pertrauka, kurią nesenai padarė Rička. Paskutiniuose turnyruose geros Ryčkos formos dar nesimatė. Be to, Ričardo banguotas žaidimas – tai dar vienas neraminantis faktas. Triuškinanti pergalė Notingeme prieš Ebdeną ir po savaitės patirtas triuškinantis pralaimėjimas tam pačiam žaidėjui padaro šį Ričkos Wimblį visiškai nenuspėjamu. Prognozuoju, viskas priklausys nuo to ar aistringas bus Ričkos kamuoliuko ir tinklo troso tango. Jei aistros nesulauksime, nugalėti galime bet ką.

11. Ar Stano laimėti Wimblį yra mission impossible? Ar tikrai Fedia yra neginčijamas favoritas? O gal Rafa, be gailesčio niekinęs visus Paryžiuje, yra tikrasis herojus? Visa tai įdomu. Bet man šiandien įdomiausias yra Nole. Ar gali būti, kad šis žaidėjas tiesiog ėmė ir prarado nugalėtojo mentalitetą. Pripažinkim, serbo rezultatai pastaruoju metu buvo prasti, jis nė iš tolo nepriminė žaidėjo, rinkusio po keliolika tūkstančių ATP taškų per metus. Tiesa, pergalė šią savaitę Eastbourne, neatiduodant nė vieno seto per 4 mačus, šiokį tokį įspūdį daro. Gal raktu į sėkmę taps Andre Agassi, kuriam Wimblis, panašu, taps bandomuoju laikotarpiu dėl neterminuotos sutarties su Juokdariu?

12. Dar man įdomu, kuriame korte teks galynėtis Ričkai su Darciu. Tikiuosi, ne kortuose nuo 4-o iki 11-o. Teorija, kad Rička gan stipriai jautrus aplinkai, nėra laužta iš piršto. Šie kortai ypatingi tuo, kad šalia jų beveik nėra sėdimų vietų, o juos skiria siauri praėjimai. Čia pastoviai tyvuliuoja jūra žmonių, vaikštančių pirmyn-atgal ar tiesiog žioplinėjančių. Jeigu atidžiai stebite Berankį, turbūt esate pastebėję, kad lietuvis stabdo mačą vos tik koks žiūrovas pakyla iš savo vietos. O čia tai vyksta nuolat. Prieš keletą metų viename iš šių kortų RB žaidė prieš PHM ir pralaimėjo. Tai nebuvo pagrindinė pralaimėjimo priežastis, bet matėsi, kad Rička nesijaučia patogiai tokiame korte. Tuo tarpu užpernai centriniame korte prieš Čiličių jautėsi kaip žuvis vandenyje. Keista, kad tokie kortai egzistuoja Wimbledone, viename svarbiausių metų turnyrų, kur pergalės kaina didžiulė (ypač pinigine prasme). Bet palikime šį reikalą Wimblio keistenybių sąraše. Tame pačiame, kuriame randame ir prekybos W bilietais sistemą: juos įsigyti ten galima tik permiegojus palapinėje visą naktį. Gerai bent jau, kad miegoti nebūtinai reikia su prodiuseriu.

Kas dedasi? Kada pasitrauks senoji karta?

Neįtikėtina, bet faktas. Praėjusią savaitę vykusių dviejų ATP 500 turnyrų nugalėtojų amžiaus suma lygi 70 metų (vidurkis 35 metai). Ir tai ne dvejetų varžybos. Tarp kitko tų pačių turnyrų dvejetų nugalėtojų amžiaus suma ne mažiau įspūdinga 134 (vid. 33,5). Nerealu. Ir vis tik tai realybė. Jeigu Rogerio Federerio (35) pergalė Halėje nebuvo netikėta net ir nepaisant pralaimėjimo prieš porą savaičių pirmame rate Štutgarde, tai Feliciano Lopez (35) gali drąsiai triumfą Londone vadinti savo karjeros pergale. Net savo geriausiais laikais tokio turnyro ispanas nebuvo nukėlęs.

Sakysit, atsitiktinumas. Kaip jums dar vienas faktas? Prieš savaitę vykusio ATP 250 turnyro s-Hertogenbosche finalistų amžiaus suma 72 (vid. 36). Sakysit, servo botams Ivo Karlovičiui ir Gilles Muller žolė labai palanki danga, tad jų pasiekimas nestebina.

Gerai, o kaip tada jums Roland Garros finalistai (63 metai, vid. 31,5). Ai, baikit juk tai Nadalis, kada jis nėra laimėjęs RG. Gal tik kai jį laimėjo Wawrinka su savo Fail Better?

Gerai, tada eikim dar porą savaičių atgal. Lyon ATP 250 finalistai Tsonga ir Berdych (63 per abu, vid. 31,5). Ženevos ATP finalistai Wawrinka ir Miša Zverevas (61 per abu, vid. 30,5). 29-32 metai dar pats jėgų žydėjimas, prie senių niekaip nesipaišo, sakysit.

Gerai, gana klaidžioti po ATP turnyrų neseną istoriją, o tai užlipsim ant vieno jauniausių ATP Masters laimėtojo Sašos Zverevo ir pagalvosime, kad tai tik keletas atsitiktinių turnyrų, kur senukams pavyko pasinaudoti savo patirtimi. Tokiu atveju pasitelkim arabiškuosius ATP reitingus, kurie vienaip ar kitaip parodo metų rezultatus teisingiau negu kas kitas. Ir ką gi mes ten matom? O gi visiems TOP 5 žaidėjams 30 ir daugiau. TOP 10 paliktos tik 4 vietos jaunėliams. Tęsiam toliau ir pagaliau antrame dešimtuke randame paguodą. Čia tik pora žaidėjų virš 30. Valio! Deja trečiasis dešemtas vėl nusidažo žilomis spalvomis. Visi 10 skaičiuoja minimum 30-uosius metus (jauniausiam 29-eri). Toliau slenkant 4-a ir 5-a dešimtimi, reikalai nebe tokie baisūs, o pasiskirstymas tarp senolių ir jaunuolių daugmaž fifty fifty.

Kad ir kaip bandysim vartyti ATP statistiką, tenka pripažinti, kad tenise žaidėjų aukso amžius pasislinko. 30-35 metai šiandien yra tai, kas prieš 5-erius metus buvo 25-30. Taigi, pašlovinkime senąją kartą, atiduokime pagarbą ir niekada daugiau nesiūlykime kabinti kedų ant vinies nei Fediai, nei Ričkai, nei kam nors kitam. Kas žino, kur tos ribos šiuolaikiniams teniso diedukams.

Foto Paul Mason instagram

 

Todi Ch. R2 Grigelis v Caruana 5:7 3:6

Todi Ch. R2 Grigelis v Caruana.

Šiandien centriniame Todi Challengerio korte Lauryno bus daug. Pradžioje, apie 18 val LTU laiku, antrame turnyro rate jis bandys už uodegos nulaikyti varžybų pradžioje pagautą laimės paukštę ir prisijaukinti dar kelis ATP taškus. Kitoje tinklo pusėje turėsime devyniolikinį italą Liam Caruana, kuris jau spėjo užlipti į aštuntą atp reitingų šimtą. Dar vienas labai neblogas junioras, pernai buvęs 22-oje itf jaunių reitingo vietoje. Žinome, kuo baigėsi paskutinis Laurio pasimatymas su jaunimu, tačiau guodžiame save tuo, jog a) du kartus į tą pačią upę nebrendame; b) Caruana visgi nėra toks geras kaip Auger-Aliassime, kuris praėjusią savaitę tapo vienu iš jauniausių ever Challengerių laimėtojų.

Iš karto po to Lauriui dar teks mušti ir dvejetus.

 

Todi Ch R1 Laurynas def. Giannessi 3:6 1:0 ret’d. Orų prognozės

biovuxhieaebdiyNesakykim, kad LT teniso padangėj jokių pragiedrulių. Šviesos spindulėlis šiandien perskrodė Ričardo Berankio vakar atpūstus pilkus debesis. Nors iš pradžių atrodė, kad Laurynas paseks savo tėvynainio pavyzdžiu, dar labiau aptemdys dangų, bei debesys prisitvenks šalto lietaus. Bet šį kartą orų prognozė buvo netiksli. Lauryno varžovas pakėlė per smarkų vėją, kuris bumerangu grįžo, pakėlė nuo žemės ir tėškė jį patį žemyn. Žinoma gaila, kai gamta krečia tokias išdaigas, bet netrukus debesys išsisklaidė ir Lauryno saulė sušildė atšalusias lietuvių fanų širdis.

Trečiadienį toliau švies saulė. Jau nuo pat ryto bus šilta ir maloni diena. Tai įtakos lygiai prieš 27 metus užgimęs taip vadinamas Berankio anticiklonas. Laurynas suvienys jėgas su itališka stichija ir bandys pasipriešinti ciklonui iš anapus Atlanto. Šiandien turėjusių atūžti pora audringų vėjų nuo Ispanijos išsikvėpė nė neprasidėję. Orus fiksuojantys statistai pažymėjo šį reiškinį raidėmis WO.

Ketvirtadienį prognozuojami saulėti orai. Turėtų lengvai palyti, bet lietuviškas vėjas prasklaidys debesis ir giedras dangus turėtų pradžiuginti Lietuvą. Lauryno saulės neturėtų užtemdyti jaunas itališkas  debesėlis. Tikėkimės daug lietaus jame dar nepritvinko.

Lauryno saulės foto jėmėm iš pačio Lauryno twitter

 

Ilkley Ch Q R3 Berankis v Ebden 2:6 3:6

img_9127

Ilkley Ch Q R3 Berankis v Ebden.

Klimpdamas ir buksuodamas Rička visgi nusigavo iki riebaus UK Challengerio lemiamos dvikovos, kurioje šiandien 13 val mūsų laiku mušis su praėjusią savaitę Nottinghame skriaustu Matthew Ebden (#271). Norisi tikėtis, kad tuomet iškovota gana lengva pergalė – 62 62 – neužčiūčiuos Ričardo.

Pagrindan norisi ir dėl gana retos, todėl įmantrios galimybės pasimatyti su Marcus Willis. Pamenat pernykštį Wimblį ir visas tas patyčias, kurias patyrėm prapylę šiam jaunuoliui pirmo rato mačą teniso mekoje? Tai štai, Ilkley Challengerio pagrindan WC gavęs Marcus laukia varžovo iš Q.

Vakar diena Ričkai nebuvo lengva. Antrame Q rate prieš jauną labiau dvejetistą Marc Polmans iš Australijos vėl buvo krūvos pavojingų supynių. Pirmame seta iš 3:2 su breiku greitai gavom 3:6. O labiausiai epinis gavosi paskutinis antro seto geimas, kuomet prie padavimo linijos stojo 5:3 pirmaujantis RB: 0:40, tada lyginam, tada trys setpointai, kurie ištaškomi trim dbfltais… Gerai, kad viskas baigėsi gerai: 36 63 64. Bet atsakyti į klausimą iš kur randasi žili plaukai dabar tikrai galime.

Centrinio Ilkley korto foto skolinamės iš čia.