Wimbledon 2017 R1: Berankis v Darcis

Šiandien 13.30 LTU laiku, Giedriaus iškeiktame pereinamame septintame korte. Kas svarbu?

  • Ričkai pasisekė su burtais. Nes kai esi tokio reitingo, negauti ko nors iš topų pirmame rate yra tiesiog šventė ir sėkmė. Tai nereiškia, kad Steve Darcis yra blogas žaidėjas (tokie Wimbliuose nelaimi prieš Rafą), tačiau kartu jis nėra kosTmonautas, kuris nuo kelio su lengvu pasimėgavimu šluoja visus varžovus.
  • Darciui pasisekė su burtais dar labiau. Kad ir kaip skaudu tai pripažinti, šiame karjeros ir gyvenimo etape Rička yra tikrai geras burtas praktiškai visiems pagrindo žaidėjams.
  • SD ir RB tarpusavyje žaidė tris kartus. Visus tris kartus trečiame sete kietesnis buvo belgas.
  • Geriausias Darcio rezultatas W, kaip ir Ričkos, – R2. Didžiausia pergalė ant žolės – Rafos išsiuntimas namo pirmame 2013 metų Wimblio rate.
Advertisements

Dvylika Wimblio 2017 mįslių ir minklių

best-of-wimbledon-2015-36-1024

Visi keturi aktyvūs doublefaulto plunksnakočiai niekada nebuvo kartu susėdę prie vieno stalo. Todėl suformuluoti bendrą ir vieningą poziciją artėjančių švenčių – Wimblio 2017 – proga mums yra misija neįmanoma. Bet daryti kažką juk reikia. Todėl ši kartą kiekviena plunksna guldosi popieriaus lapą ir subjektyviai dėlioja tris pačius seksualiausius dalykus, darančius šį W vieninteliu ir nepakartojamu. Lekiam!

Tomas

1. Romantiškasis baltomis drapanomis, milimetrine žole, lenkiškomis braškėmis ir riebia grietinėle pasidabinęs Wimblis griebia jautį už ragų jau nuo pirmųjų dienų. Verdasco v Anderson, Medvedev v Wawrinka, Kohlschreiber v Cilic, Haase v Tiafoe, Fritz vs Isner, Miša Zverev v Tomic, Thiem v Pospisil, Gasquet v Ferrer, Del Po v Kokkinakis, Klizan v Djokovic ir, aišku, Dolgopolov v Federer. Taip, tai pirmo W rato reikalai. Akivaizdu, kad didžioji dalis šių akistatų tikrai papuoštų ir turnyro pirmos savaitės pabaigą ar net antros pradžią.

2. Dvi šveicariškos mįslės. Pirma – apie Staną. 2013 m. pabaigoje Stanas buvo tiesiog dešimtuko bičas, net neturėjęs normalaus kontrakto su aprangos ir rakečių gamintojais. 2017 m. viduryje jis jau yra tas visų mylimas pūkuotas Berlyno zoologijos sodo meškutis Knutas, kuriam iki karjeros GSlamo trūksta tik Wimblio taurės. Ar gali jis ją pasiimti šiemet? Vargu bau. Žolė niekada nebuvo Stano arkliukas. Per 12 savo Wimblių pirmame ir  antrame ratuose jis lėkė lauk net septynis kartus, o geriausias Stanimalo rezultatas yra du QF. Taip, kažkur už netolimo kampo ryškiai raudonai dažytomis lūpomis laukiantis career GSlamas motyvuoti turėtų nevaikiškai. Tačiau čia, be kita ko, mes atsitrenkiame į antrąją šveicarišką mįslę: ar Fedui pavyks pasiimti medalį, kurį jam avansu kabina jau du trečdaliai progresyvaus pasaulio? Dar prieš gerą pusmetį toks klausimas būtų skambėjęs gana kvailai, o dabar keturių vaikų ir šešių Wimbledonų tėvas, įvairių ekspertų vertinimu, yra ryškus ir vienintelis turnyro favoritas.

3. Jelena Ostapenko. Bus įdomu pamatyti kaip išaugusio dėmesio, atsakomybės ir lūkesčių našta spaus gležnus latviškus pečius. Tuos, kurie 2014 metais čia šventė pergalę Juniorų Wimbledone.

Konstantinas

4. Kuriame rate kris Rodžeris? Šių metų Fedo pasiruošimas Wimbliui savo mastais primena Amerikės prezidento kandidato kompaniją. Pirmiausia dėl to, kad jis prasidėjo dar ankstyvą pavasarį, kai Rodžeris nusprendė praleisti visą gruntą. Vėliau kaip niekad ilgos treniruotės ant žolės, ant kurios Rodžeris užlipo jau per pirmą French Open savaitę. Anot Fedo, net pralaimėjimas Štutgarte buvo naudingas, nes leido savaitę papildomai pašlifuoti žaidimo elementus. Ir žinoma, pergalė Halėje. Vienu žodžiu viskas taip puiku, kad puikiau negali būti – “I’ve never been better prepared for Wimbledon”. Visgi ši idilė kažkur giliai pasąmonėje gimdo dvejonę: ar Cian’o kumiras patemps ir nepersitemps? Juolab kad priešininkai rimti. Pirmame rate – Dolgo, trečiame gali būti Miša Zverevas, ketvirtame – Dimitrovas, ketvirtfinalyje – Milošas, kuriam Rodžeris pralošė prieš metus. Tad kuriam rate kris mūsų favoritas?

5. Saša Zverevas irgi gerai pailsėjo Paryžiaus metu, tiesa, kokybišką poilsį jam vietoje gan operatyviai suorganizavo Fernando Verdasco. Tačiau neatrodo, kad būsimą pasaulio pirmą numerį tai labai sutrikdė. Pusfinalis Olandijoje ir finalas Halėje rodo, kad potencialo ant žalios dangos jis turi daug. Praeitais metais Londone jis nukeliavo iki trečiojo rato, šiemet tikiuosi iš jo daugiau. Saša startuoja prieš Donskojų, vėliau Haase arba Tiafoe (įdomu!), toliau Sock, Raonic ir… Fede 🙂

6. Yūichi Sugita. Prieš kelias dienas teko pamatyti jį gyvai prieš Davidą Ferrerą Beleke, Antalijoje. Sugita paliko labai gerą įspūdį. Antalijoje Yūichi laimėjo ne tik tą nerealų mačą prieš Ferru, bet ir visą turnyrą (pirmasis jo ATP titulas karjeroje). Prieš keletą savaičių, taip pat ant žolės, paimtas čelendžeris Anglijoje. Nuo pirmadienio japonas jau bus ATP penkiasdešimtuke. Tad, jei tik pavyks nuo velniško turkiško karščio adaptuotis prie lietingos Londono vėsumos, Sugita tikrai turi šansų sėkmingai pasirodyti Wimblyje. Jei pavyks perlipti per britą Kleiną, antrame rate greičiausiai lauktų Feli Lopezas.

Augustinas

7. Seras Endis prieš W atšaukė visus parodomuosius mačus ir kelias dienas nesitreniravo. Ar spės jis laiku išsigydyti klubo traumą ir, jei taip, kaip toli lordas Murray keliaus su minimaliu kiekiu praktikos ant žolės? Ankstyvas škoto pasitraukimas gali suteikti progą Nadaliui po ilgos pertraukos susigrąžinti pirmos pasaulio raketės titulą.

8. Ar Stanas iš pelenės taps princese? Su metais Stano šansai laimėti dar vieną Slamą mažėja. Šis Wimbledonas turbūt yra paskutinis jo šansas (nors ir mikroskopiškai mažas, žinant Stano santykį su žole) pasiekti Career Slam ir pirmos raketės titulą. Trys zuikiai vienu šūviu.

9. Wimbledonas netikėtumų pateikia daugiausiai iš visų slamų. Būta ir Janowicziaus su Gaske pusfinalių ir vienintelio Berdycho pasiekto finalo, o neretai bent 2-3 Top 8 žaidėjai krenta pirmuose dviejuose ratuose. Šiemet verta stebėti kelis jaunuolius rodančius gerą formą pastaruoju metu. Ypač įdomūs turėtų būti rusai. Medvedevas jau pirmame rate turės progą namo pasiųsti Staną, o Khachanovui burtai trečiame rate žada Rafą.

Giedrius

10. Man visada įdomu, ką Wimbledone gali nuveikti Rička. Trečias ratas šiame turnyre būtų tai, už ką verta būtų pagirti vienintelę lietuvių viltį. Grynai rezultato prasme. Gražaus žaidimo tikėtis taip pat galima, bet dar kartą paploti per petį ir pasakyti “Vau, šiandien žaidei puikiai ir vos nenugalėjai” nesinori. Gana, užteks kuklintis ir pasakykime aiškiai: norime rezultato. Tikiu, kad Rička gali tai padaryti, bet yra labai konkreti priežastis dėl ko gali nepasisekti. Tai pusės metų priverstinė pertrauka, kurią nesenai padarė Rička. Paskutiniuose turnyruose geros Ryčkos formos dar nesimatė. Be to, Ričardo banguotas žaidimas – tai dar vienas neraminantis faktas. Triuškinanti pergalė Notingeme prieš Ebdeną ir po savaitės patirtas triuškinantis pralaimėjimas tam pačiam žaidėjui padaro šį Ričkos Wimblį visiškai nenuspėjamu. Prognozuoju, viskas priklausys nuo to ar aistringas bus Ričkos kamuoliuko ir tinklo troso tango. Jei aistros nesulauksime, nugalėti galime bet ką.

11. Ar Stano laimėti Wimblį yra mission impossible? Ar tikrai Fedia yra neginčijamas favoritas? O gal Rafa, be gailesčio niekinęs visus Paryžiuje, yra tikrasis herojus? Visa tai įdomu. Bet man šiandien įdomiausias yra Nole. Ar gali būti, kad šis žaidėjas tiesiog ėmė ir prarado nugalėtojo mentalitetą. Pripažinkim, serbo rezultatai pastaruoju metu buvo prasti, jis nė iš tolo nepriminė žaidėjo, rinkusio po keliolika tūkstančių ATP taškų per metus. Tiesa, pergalė šią savaitę Eastbourne, neatiduodant nė vieno seto per 4 mačus, šiokį tokį įspūdį daro. Gal raktu į sėkmę taps Andre Agassi, kuriam Wimblis, panašu, taps bandomuoju laikotarpiu dėl neterminuotos sutarties su Juokdariu?

12. Dar man įdomu, kuriame korte teks galynėtis Ričkai su Darciu. Tikiuosi, ne kortuose nuo 4-o iki 11-o. Teorija, kad Rička gan stipriai jautrus aplinkai, nėra laužta iš piršto. Šie kortai ypatingi tuo, kad šalia jų beveik nėra sėdimų vietų, o juos skiria siauri praėjimai. Čia pastoviai tyvuliuoja jūra žmonių, vaikštančių pirmyn-atgal ar tiesiog žioplinėjančių. Jeigu atidžiai stebite Berankį, turbūt esate pastebėję, kad lietuvis stabdo mačą vos tik koks žiūrovas pakyla iš savo vietos. O čia tai vyksta nuolat. Prieš keletą metų viename iš šių kortų RB žaidė prieš PHM ir pralaimėjo. Tai nebuvo pagrindinė pralaimėjimo priežastis, bet matėsi, kad Rička nesijaučia patogiai tokiame korte. Tuo tarpu užpernai centriniame korte prieš Čiličių jautėsi kaip žuvis vandenyje. Keista, kad tokie kortai egzistuoja Wimbledone, viename svarbiausių metų turnyrų, kur pergalės kaina didžiulė (ypač pinigine prasme). Bet palikime šį reikalą Wimblio keistenybių sąraše. Tame pačiame, kuriame randame ir prekybos W bilietais sistemą: juos įsigyti ten galima tik permiegojus palapinėje visą naktį. Gerai bent jau, kad miegoti nebūtinai reikia su prodiuseriu.

Todi Ch. R2 Grigelis v Caruana 5:7 3:6

Todi Ch. R2 Grigelis v Caruana.

Šiandien centriniame Todi Challengerio korte Lauryno bus daug. Pradžioje, apie 18 val LTU laiku, antrame turnyro rate jis bandys už uodegos nulaikyti varžybų pradžioje pagautą laimės paukštę ir prisijaukinti dar kelis ATP taškus. Kitoje tinklo pusėje turėsime devyniolikinį italą Liam Caruana, kuris jau spėjo užlipti į aštuntą atp reitingų šimtą. Dar vienas labai neblogas junioras, pernai buvęs 22-oje itf jaunių reitingo vietoje. Žinome, kuo baigėsi paskutinis Laurio pasimatymas su jaunimu, tačiau guodžiame save tuo, jog a) du kartus į tą pačią upę nebrendame; b) Caruana visgi nėra toks geras kaip Auger-Aliassime, kuris praėjusią savaitę tapo vienu iš jauniausių ever Challengerių laimėtojų.

Iš karto po to Lauriui dar teks mušti ir dvejetus.

 

Ilkley Ch Q R3 Berankis v Ebden 2:6 3:6

img_9127

Ilkley Ch Q R3 Berankis v Ebden.

Klimpdamas ir buksuodamas Rička visgi nusigavo iki riebaus UK Challengerio lemiamos dvikovos, kurioje šiandien 13 val mūsų laiku mušis su praėjusią savaitę Nottinghame skriaustu Matthew Ebden (#271). Norisi tikėtis, kad tuomet iškovota gana lengva pergalė – 62 62 – neužčiūčiuos Ričardo.

Pagrindan norisi ir dėl gana retos, todėl įmantrios galimybės pasimatyti su Marcus Willis. Pamenat pernykštį Wimblį ir visas tas patyčias, kurias patyrėm prapylę šiam jaunuoliui pirmo rato mačą teniso mekoje? Tai štai, Ilkley Challengerio pagrindan WC gavęs Marcus laukia varžovo iš Q.

Vakar diena Ričkai nebuvo lengva. Antrame Q rate prieš jauną labiau dvejetistą Marc Polmans iš Australijos vėl buvo krūvos pavojingų supynių. Pirmame seta iš 3:2 su breiku greitai gavom 3:6. O labiausiai epinis gavosi paskutinis antro seto geimas, kuomet prie padavimo linijos stojo 5:3 pirmaujantis RB: 0:40, tada lyginam, tada trys setpointai, kurie ištaškomi trim dbfltais… Gerai, kad viskas baigėsi gerai: 36 63 64. Bet atsakyti į klausimą iš kur randasi žili plaukai dabar tikrai galime.

Centrinio Ilkley korto foto skolinamės iš čia.

R2 Nottinghame ir Lyone

Felix+Auger+Aliassime+2016+French+Open+Day+uhVEtDFfaYFl

Nottingham Ch R2 Berankis v Sela (VIDEO link’as)

13 val Nottinghamo Challengerio R2 pasimatys Rička ir izrealitas Dudi Sela (#98). Abu kažkada laimėję šį turnyrą, todėl nuo linijų rūks dumai. Pingponge su Sela gali būti sunku, nes klaidų jis daro mažiau. Todėl labai daug priklausys nuo to, ar kokybišką rizikuojantį ir mušantį vidinį žvėrį šiandien į kortą atsives Ričardas.

H2H – 3:2 mūsų naudai. Pralaimėjęs pirmus du susitikimus 2010 ir 2014 metais, Rička vėliau ėmė Selą tris kartus.

Lyon Ch R2 Grigelis v Auger-Aliassime

Ne anksčiau 19 val Lyono Challengeryje matysim Lauryną ir jo gana netikėtą varžovą: šešiolikinį kanadietį Feliksą. Fruktas raketę ir teniso kamuolį rankose tikrai laikęs. Tai suprasti galima ne tik pažiūrėjus į jo jau turimą ATP reitingą (#336), tačiau ir peržvelgus pasiekimus jaunių tenise. O čia mes randame 13 vietą reitinge (buvo #2), o taip pat pergalę paskutiniame juniorų US Opene (+ dvejetų finalas),  vienetų ketvirtfinalį ir dvejetų finalą paskutiniame jr. Wimbledone ir vienetų finalą pernykščiame jaunių Roland Garrose. Atrodo labai neprastai ir visapusiškai.

Vyruose Felikso pasiekimai, suprantama, kuklesni, tačiau Fjūčersų pusfinaliai ir finalai dalykas jam jau gana įprastas. O šiemet matyt gavęs WC, mylimoje Kanadoje jis nukeliavo ir iki Challngerio pusfinalio.

Pirmame Lyono rate bičas ilgame mače 64 46 62 atkalė prieš tai Roland Garros kvalį įveikusį čilietį Nicolas Jarry (#173).

Nottingham Ch R1: Berankis v Kamke 64 46 64

FullSizeRender 3

Nottingham Ch R1: Berankis v Kamke 64 46 64.

Rička Nottinghame ima trečią pergalę iš eilės. Po dviejų kvalyje nuskriaustų australų, šiandien R1 sutvarkytas Tobias Kamke (164). Turint mintyje, kad iki Wimblio norisi kuo daugiau praktikos ant žolės, gavosi tikrai gera ir kokybiška treniruotė.

Žinoma, galėjo ji baigtis ir visaip kitaip, nes trečio viduryje iniciatyva buvo trumpam paleista (2:0 greitai pavirto į 2:3, savo geimą atidavus dblfltu). Tačiau po to reikalai apsitvarkė, o pabaigoje spazmas ištiko vokietį.

Kokybės vadovėliuose būna daugiau, bet reikia pripažinti, kad žolė tinka Ričardui. Viskas žemai, natūraliame ir jam tinkančiame aukštyje. Žaliame fone RB tikrai žiūrisi geriau nei ant grunto.

Gaunam kažkiek dolerių, 10 ATP akių ir pasimatymą su ant šimtuko ribos balansuojančiu Selu (čia yra mano kiemas, aha, aha).

Foto tiesiai iš Nottinghamo. Randam Instagramoje, mery_wellness profilyje.

Nottingham ir Lyon: dvi iš dviejų

_DSC0317 (1)

Sunku prisiminti dieną, kai Challengeriuose būtumėm paėmę dvi pergales iš tiek pat galimų. Aišku viena jų – Ričkos – yra su raide Q. Bet dėl to jos vertė, bent jau šiame karjeros etape, nėra ženkliai mažesnė.

Nottingham Ch Q R3 Berankis v Ebden 62 62.

Ričis sumėsojo australą per nepilnas 55 minutes. Porą slidžių savo geimų Rička, kaip visada, turėjo, o antro seto pradžioje kartą prisidavė. Bet Matthew (#275) į rimtą ir buvusį šimtuko žaidėją šiandien panašus nebuvo, o su jo servu Rička darė ką norėjo – 56 proc pirmų Ebdeno servų pasiėmėm mes. To pilnai pakako kelionei į pagrindą, kuriame jau ryt (antradienį) apie 14.30 LTU laiku laukia senas ir gerai pažįstamas Tobias Kamke (#164). Taip lengva kaip su Ebdenu gali ir nebūti, nors Kamkę dar visai neseniai ant menčių paguldė ir Lauris. Buvo, tiesa, tai ant molio, o fricas labiau yra hardo ir net kažkiek žolės žaidėjas.

Ričardo H2H prieš Kamkę – lygybė. Dvi Ričkos pergalės prieš dvi Kamkės. Šiais metais vokietys žaidžia be didelių stebuklų, o antro šimto viduryje būti jam leidžia St. Breuc Challengeryje pasiektas finalas.

Lyon Challenger R1 Grigelis v Lee 64 75.

Lauriui atbaladoti 133-ią pasaulio raketę užtruko beveik dvi valandas. Pagal mūsiškus standartus tikrai neprastas mačas, į kurį Azija išėjo akivaizdžiai nepadariusi namų darbų. Mat vos ne visi sviediniai mačo pradžioje ir didelė jų dalis viso susitikimo metu buvo siunčiami Laurynui į kairę. Tai džiugino, nors Laurio dešinė irgi laikėsi stabiliai. Vienintelis kiek rimtesnis užtemimas atsitiko antram pirmaujant 4:3. Dvi lietuviškos dvigubos per geimą leido Lee išlyginti rezultatą, tačiau nulaužti mačo nepadėjo.

R2 varžovą LG sužinos tik ryt. Todėl Lyone ryt treniruotės ir dvejetas, kurį žaidžiam kartu su italu Riccardo Ghedin.