Savaitė #47: Italijos šturmas tęsiasi

Praeitą savaitę Lietuvos teniso bendruomenės akys krypo ne kaip įprasta į Ričardą Berankį, bet į Lauryną Grigelį. 14 iš eilės laimėtų mačų, du Futures titulai Maroke ir antrus metus iš eilės pasiektas finalas Brešos CH – tokį kraitį sezono gale susikrovė Grigio. Ryčkai sekėsi kiek prasčiau ir Italijoje kol kas pasiekta tik viena pergalė. Apmaudu, juk galėjome turėti lietuvišką pusfinalį! Dvigubai apmaudu, kaip lengvai mums jau net per gerai pažįstamas Lačko sunaikino Lauryną finale – 6:1 6:2 per 45 minutes. Na, maždaug tiek trunka pamoka. Reikia tikėtis Laurynas gerai pasimokė ir kitą savaitę matysime dar geresnį rezultatą.

Tęsiant Brešoje užsuktą temą, Lietuvos teniso tūzai abu keliauja rinkti labai reikalingų taškų paskutiniame sezono Challengeryje Andrijoje. Šįkart tikimės ne lietuviško pusfinalio, bet finalo, mat Lauris ir Ryčka atsidūrė priešingose tinklelio pusėse. Pastarasis netgi gavo antros raketės poziciją po to, kai nemažai kas pasitraukė iš turnyro prieš pat jo pradžią ir pirmame rate žais prieš tikrai neypatingą vietinį Alessandro Bega. Lauriui burtui sukrito kiek prasčiau, mat jau antrame rate gali tekti kautis prieš pirmą turnyro raketę Stefano Travaglia. Aišku, pirma reikia įveikti kroatą Škugorą, kuris irgi gali sukelti problemų, ypač jei nuovargis pradės kišti koją žaidimui.

Ričardas žais šiandien vakare apie 18:30 mūsų laiku, o Lauryno lauksime ryt arba poryt.

Foto turnyro organizatorių

Nors šią savaitę dar vyksta Challengeriai, ATP turas kaip ir užsibaigė. O užsibaigė jis taip simboliškai pasikeičiant kartoms, finale susitikus ne senukams Rodžeriui ir Rafai, o 26-ių metų bičams Goffinui ir Dimitrovui. Goffas, įkvėptas pergalės prieš Federerį pusfinalyje tikrai pasipriešino Grišai geriau, negu grupėje, tačiau galų gale neatsilaikė ir bulgaras baigė sezoną laimėdamas visus savo mačus World Tour Finals, susikraudamas 1500 ATP taškų ir pirmąkart karjeroje pasiekdamas trečią reitingo lentelės vietą. Panašu, kad po skaudžių pralaimėjimų Fedaliui sezono eigoje, jaunimas pagaliau pasinaudojo savo pranašumais ir tiesiog išlaukė, kol seni kūnai nebepatempė. Nors ir pagaliau atėjo ta diena, Rodžeris ir Rafa vis tiek įspūdingai ištempė šį sezoną ir darkart priminė mums, kodėl juos vadina ožiais (angl.: GOAT). Laukiame kito sezono ir tikimės, kad grįžus Djokovičiui ir Murėjui bus dar įdomiau.

Foto (c) Reuters/Tony O’Brien

ATP finalai: iš Big 4 liko Big 2

Pažiūrėjus į ATP reitingus darosi gan akivaizdu, kad šiemet ture rimta dvikova vyko tik tarp dviejų diedų, tai yra, Rodžerio ir Rafos. Trečioje vietoje likęs Saša Zverevas beveik sukrapštė pusę Rodžerio turimų ATP akių, bet tie du laimėti Mastersai atrodo toli toli, o sezono pabaiga tikrai neblizgėjo. Judant žemyn šansai įkasti grupių favoritams neatrodo didesni, bet laimei, į pusfinalius patenka po du žmones iš grupių. Tad vilties bent jau nemenka suma pasipildyti ATP taškų kraitį yra net ir devintoje pozicijoje esančiam Jackui Sockui.

Group Pete Sampras

Jei Nadalio skausmai iš tikro nebe tokie ir baisūs, pasipriešinimo jis nesulauks. Taip, Thiemas šiemet sutrukdė Rafai laimėti Romoje, bet tai buvo seniai, be to, ant grunto, o Domi tikrai nėra toks baisus varžovas žaidžiant ant kietos dangos salėje, jau neminint to, kad Londone danga paprastai būna kiek greitesnė nei Paryžiuje ar Šanchajuje. Jei kas ir gali rimtai kibti į atlapus Nadaliui šioje grupėje, tai nebent Griša Dimitrovas. Nors Head-to-head ir yra gan įspūdingas 10-1 ispano naudai, šį sezoną visos trys dvikovos ėjo iki lemiamo seto (prisiminkime dramą Australijoje). Jei trys pralaimėjimai iš trijų neišmuš Grišos iš vėžių, jis turėtų būti favoritas jei ne pirmai, tai antrai vietai grupėje.

Negražu nepaminėti Davido Goffino, tačiau trauma Roland Garrose gerokai sutrukdė visai sėkmingą sezoną. Keli šimtai papildomų taškų būtų leidę jam pakilti reitinge aukščiau ir galbūt gauti kiek patogesnę grupę, tačiau dabartinėje situacijoje jo šansai patekti į pusfinalį ganėtinai menki. Pavargęs ir pseudo-traumuotas Thiemas atrodo visai įkandamas riešutas, bet gali būti, kad ši dvikova vyks paskutinę dieną ir vietoj Dominyko kitoje tinklo pusėje gali stovėti sveikesnis varžovas.

Group Boris Becker

Mano subjektyvia nuomone – gerokai įdomesnė grupė. Rodžeris vardan šio turnyro nežaidė Paryžiuje, tad laukiame pilnai pailsėjusio ir sveiko Federerio šou. Bet lyg tyčia iš antro krepšelio šveicaras ištraukė vienintelį iš keturių (!) jį šiemet jau įveikusių žaidėjų, kuris žais Londone. Saša Zverevas užkirto Rodžeriui kelią Monrealio Masterso finale, kas, gali būti, gerokai palengvino Rafos kelią link #1. Jeigu dabar vėl pavyktų įveikti teniso Maestro, jaunasis vokietis galbūt išsikovotų lengvesnį kelią link finalo, o jame reiktų kovoti prieš Rodžerio nuvargintą Rafą (arba atvirkščiai, Rafos nuvargintą Rodžerį; prašom nemėtyti akmenų į rašytoją, jei nepatinka tvarka, kuria išdėstyti šie teiginiai).

“Laukine korta“ šioje grupėje reiktų laikyti turbūt ne Mariną Čiličių, kurio sezonas buvo neblogas, bet jo lygį labai gerai pasako iki ašarų praloštas Wimblio finalas. Tuo tarpu paskutinę akimirką į nuvažiuojantį traukinį įšokęs amerikietis ne tik, kad yra ant bangos, bet, kaip rodo buvę rezultatai, gali įveikti tiek Čiličių, tiek Zverevą. Kąžin, ar pavyks įkasti Federeriui, bet antra vieta grupėje Sockui nėra neįsivaizduojama.

Verdiktas

ATP World Tour Finals Final Federer d. Nadal… Arba Nadal d. Federer. Bet kokia kita baigtis būtų bent truputį staigmena. Ypač Sock d. Goffin…

Foto © Wonderhatch

P.S.: labiausiai gaila nuotraukoje nematyti Stano Wawrinkos. Retas atvejis, kai žmogus praleidžia beveik pusę sezono, bet surenka pakankamai taškų baigti sezoną tarp aštuonių stipriausių.

Savaitė #45: Ryčka grįžta į Challengerius, Laurynas užkariauja Maroką

BF6O0907 (1280x853)
Fotkinta Sauliaus Čirbos

Po labai sėkmingo turnyro Maskvoje ir kiek mažiau sėkmingo turnyro Vienoje Ryčka užsidarė treniruočių korte ir piktai daužydamas kamuoliukus ruošėsi jau lietuviško teniso tradicija tapusiam vėlyvam taškų raškymui Challengeriuose. Kiek tolimesnėje ateityje laukia pora turnyrų Italijoje, bet visų pirma Ričardas šturmuos Bratislavos CH vertą labai reikalingų 110 taškų. Pirmas varžovas pasitaikė, na, nenoriu sakyti ne iš lengvųjų, tiesiog keistas – Bernard Tomic. Kažkada Top 30 buvęs Bernardas vis dėlto nesusitvarkė su savo galva ir šį sezoną tiesiog įspūdingai smuko žemyn reitinguose, kol atsidūrė už Top 100 ribos. Taigi galime tikėtis rezultato 6:1 6:1. Tik neklauskit, kieno bus šešetai, kieno vienetai.

Laurynas tuo tarpu nesnaudžia ir saulėtame Maroke ima Futures turnyro karūną, o kartu su ja ir 18 reitingo taškų. Sveikas sugrįžęs į Top 300, Lauri! Apsukų antroji LT raketė nemažina ir šią savaitę vėl bus pirmoji raketė Maroko Futures turnyre. Šįkart Acceptance List atrodo kiek rimčiau, bet reikia tikėtis tai neišgąsdins Lauryno pakeliui į dar vieną Futures titulą.

France Tennis Paris Masters
Filip Krajinovic of Serbia celebrates his victory against John Isner of the United States during their semi-final match of the Paris Masters tennis tournament at the Bercy Arena in Paris, France, Saturday, Nov. 4, 2017. (AP Photo/Francois Mori)

Pasaulio naujienose visi vis dar bando atsigauti po “WTF?!“ reakcijos po Paryžiaus Masters turnyro. Nors Rafa ten ir užsitikrino #1 reitingą bent iki kito sezono pradžios, tai padaręs iškart visiems tarė “Adios!“ ir iš ketvirtfinalio pasitraukė be kovos dėl kelio skausmų. Negana to, sklinda gandas, kad WTF (čia šiuo atveju reiškia World Tour Finals, o ne reakcija į turnyrą) gali likti be pirmos pasaulio raketės. Būtų liūdna, ypač jei ir Rodžerio nugara pasakytų “Tschüss!“ iki kito sezono.

Tuo tarpu Nadalio be kovos praleistas į pusfinalį Pilypas iš kanapių, atsiprašau, Filipas iš Serbijos, puikiai pasinaudojo proga patekti į finalą ir pusfinalyje nugalėjo Amerikės bokštą Džoną Isnerį, kuris savo ruožtu ketvirtfinalyje sustabdė fantastišką Del Potro sugrįžimą į Top 10 ir galimybes po savaitės Londone pasimatuoti su tais septyniais, jau patekusiais į sezono uždarymą (apie juos dar pakalbėsime vėliau). Kitoje tinklelio pusėje vietinių numylėtinio Julien Benneteau atsisveikinimo turnyrą pusfinalyje deja nutraukė kitas amerikietis Sockas, kuriam pergalė reikštų ne tik laimėtą Masters turnyrą, bet ir tą visų vis iš rankų išleidžiamą aštuntąjį bilietą į WTF Londone. Dabar šį bilietą rankose vis dar laikantis Pablo Carreno Busta, kiek girdėjom, buvo pastebėtas vienoje Paryžiaus krautuvėlėje perkantis Serbijos vėliavą.

Tiesa, kita savaitė labai svarbi ATP turo jaunimui, mat antradienį prasidės naujai sukurptas ir tik šiemet kūnu paverstas NextGen finalas, skirtas turo jaunimui išsiaiškinti kas geriausias. Tiksliau, kas antras pagal gerumą, nes pajėgiausias U-20 Saša Zverevas išsibraukė dėl labai geros priežasties – jis žais suaugusiųjų finale. Gal ir gerai, nes pasižiūrėjus į pavardes aiškaus favorito nėra, tad laukia jei ir ne aukščiausio lygio, bet bent jau įdomus ir įvairus tenisas.

Maskvos ATP 250 F: Berankis vs Dzumhur

Vos vos atslūgus emocijoms po pergalės prieš prancūzišką Mandariną Doublefault atneša jums gerų žinių pynę. Ogi geros žinios tokios:

      1. Ryčka pateko į ATP 250 finalą. Pirmą ir vienintelį kartą tai jam buvo pavykę 2012-ųjų vasarą. Tuomet, kai premjeras buvo Kubilius, o bare žiūrėdami tenisą už alų mokėdavome litais. Ričardas tuomet buvo vis dar perspektyvus jaunuolis, o dabar, jei ne Fedalio ir ko stebuklai, sakytume, kad karjerai kaip ir amen. Nė velnio.
      2. Finalo oponentas Damir Džumhur demonstruoja superinę formą, šturmuoja karjeros aukštumas ATP reitinge ir prieš mėnesį Piteryje pelnė savo pirmą ATP titulą. Verta pagarbos, tačiau galva-galvon vis dėlto Ryčkos naudai 2-1 ATP turnyruose (prisiminkim, be to, kaip bosnis buvo padėtas į pavėsį ir Daviso taurėje), o priešininkas sugebėjo ir dvejetuose nusigauti iki finalo, tad kojų šviežumas bus mūsų pusėje (tiesa, dvejetų finalas laukia tik po vienetų mačo).
      3. Jei nepavyks Džumhuro įveikti Maskvoje, bus galima po poros dienų atsirevanšuoti Vienos ATP 500 turnyre. Nors Ryčkai reitingo būtų pakakę tik kvalifikacijai, pusfinalis Maskvoje ir SE taisyklė užtikrino jam vietą pagrinde, o teniso dievai iškrėtė pokštą ir suvedė abu finalininkus pirmame rate.

Rytoj 14h Lietuvos laiku. Nepraleiskit, nes po to galėsit sakyt “Aš mačiau, kaip Lietuvos tenisininkas pirmąkart istorijoje laimėjo ATP turnyrą“.

US Open R4: 16 piktų vyrų

Nepaisant antradienį pliaupusio ir Ričardo vienintelį mačą Flushing Meadows nukėlusio lietaus, US Open sugebėjo neatsilikti nuo grafiko ir iš 128 vyrų per šešias dienas atrinko šešiolika pajėgiausių, kurie visi dabar sau sako: trys skalpai yra, reikia dar keturių (arba Deniso Š. iš Kanados atveju: šeši yra, reikia dar keturių). Nors Olimpinė dvasia mus moko visiems vienodai linkėti pasiekti išsvajotą tikslą, tik du jų kitą sekmadienį įžengs į Arthur Ashe kortą ir tik vienas išeis kaip nugalėtojas. Bet visų pirma, reikia įveikti aštuntfinalį.

Pirmi du kandidatai į teniso karaliaus sostą yra Rafa Nadalis ir Saša Dolgopolovas. Rafa tiesiog privalo laimėti US Open. Pergalė Niujorke leistų tvirtai teigti, kad, nepaisant pirmų trijų mėnesių, ispanui šis sezonas buvo geresnis nei bet kam kitam teniso padangėje, o diskusijos dėl Teniso Ožio titulo vėl imtų garsiau skambėti interneto platybėse. Tačiau kol kas ispanų buliaus kelias nebuvo toks užtikrintas – pralaimėti pirmi setai prieš Danielį ir Mayerį, o ir pirmame rate Lajovičiui atiduotas ankstyvas breakas pirmame sete. Istorija kaip ir visiems gerai žinoma: Rafai reikia įsivažiuoti. Įsivažiavęs jis tiesiog volu pervažiuoja priešininkus. Bėda tame, kad kitoje tinklo pusėje lauksiantis Dolgopolovas įsivažiavęs ir pagavęs iniciatyvą į rankas geba tiesiog šluoti priešininkus nuo kelio. Paklauskit jo anksčiau laiko namo išsiųsto Berdycho ir riestainiu bei prancūzišku bagetu pamaitinto Troickio. Visai gali būti, kad šiame mače sulauksime penkto seto. Žinant Dolgopolovo bėdas su ištverme, šansų jam mažai. Bet Rafai lengva tikrai nebus.

Rafos-Dolgopolovo nugalėtojo toliau lauks David Goffin arba Andrey Rublev. Goffinas, nepaisant sunkiai išvargtos pergalės prieš Pella, atsidūrė būtent ten, kur ir turėjo pagal savo reitingą. Nors po nelaimingo slydimo ir traumos patirtos Roland Garrose Davidas taip ir nesugrįžo į pirmoje metų pusėje demonstruotą formą, žaidimo kreivė po truputį kyla aukštyn. Kitoje tinklo pusėje dauguma turbūt tikėjosi išvysią visiems gerai žinomą Grišą Dimitrovą, bet vienas trečdalis jaunųjų Rusijos teniso talentų Rubliovas turėjo kitokių minčių ir neleido Bulgarų divai pasiimti net seto. Apskritai, kol kas US Opene Rubliovas demonstruoja nuostabią formą ir atidavė tik vieną setą per tris mačus. Goffinas, žinoma, laikomas favoritu, bet atsižvelgiant į praeitos savaitės rezultatus, šansai laimėti labiau panašėja į 50/50 abiems varžovams.

Roger FedererPhilipp Kohlschreiber. Vienintelis dalykas, galintis leisti Kohlschreiberiui laimėti yra Rodžerio trauma. Judam toliau.

Pala, kaip suprasti Rodžeris traumuotas? Na, tai viską keičia. Taip, tenka pripažinti, kad į Niujorką atvyko ne šviežus ir pailsėjęs, bet skausmų vis dar kankinamas Maestro. Atiduoti keturi setai per pirmus du mačus tikrai nepranašavo nieko gero šveicarui ir jo fanams. Trečiame rate lengvai pasiekta pergalė prieš Lopezą nuteikia pozityviau, tačiau pernakt grįžti į 100% pajėgumą neįmanoma ir net prieš Kohlschreiberį teks žaisti sukandus dantis ir stengiantis iš visų jėgų. Nepamirškime, kad vokietis šiemet turėjo visai blizgančių jei ne mačų, tai bent jau jų atkarpų (riestainis, sumaitintas Rafai Majamyje arba legendinis TBreakas Dubajuje, kai trūko tik taško iki pergalės prieš Serą Endį). Neabejotinai geresnis tenisininkas yra Rodžeris, klausimas tik, ar jam užteks gazo priveikti dar vieną varžovą.

Paskutinis, bet turbūt pats įdomiausias viršutinės pusės aštuntfinalis: Juan Martin del Potro prieš Dominic Thiem. Abu žaidėjai kol kas visiškai pateisino savo, kaip teniso meistrų vardus. Del Potro trečiame rate namo pasiuntė Bautistą Agutą taip lengvai, kad nepasakytum, jog pastarasis jau kurį laiką bando kabintis į Top 10, Dominykas tuo tarpu sutvarkė Ričardo skriaudiką Mannarino pavargęs tik truputį daugiau negu pastarajam teko vargti su Ryčka. Juanui Martinui ypač svarbi pergalė, norint apginti praeitąmet iškovotus reitingo taškus ir išlikti Top 30. Thiemas pergalės atveju vėl užkurtų kovą dėl trečios reitingo vietos su Saša Zverevu. Kas laimės šį mačą? Bet kuriuo atveju, labiausiai laimėsime mes, teniso fanai.

Štai vienas iš šių vyrų keliaus į finalą. Vertų tikrai yra ne vienas, juk šiame sąraše yra net trys US Open nugalėtojai. Kitoje pusėje, deja, tokių yra nulis. Tačiau ten verda kiek kitokia intriga – nė vienas apatinėje pusėje likęs žaidėjas nėra buvęs Grandslamo finale. Ir tik vienas iš jų apskritai yra žengęs iki pusfinalio (tas, beje, įvyko šių metų Wimblyje). Būtent nuo šio vyro – Sam Querrey – ir pradėsime. Dėdė Semas aštuntfinalyje susitinka su Miša Zverevu. Vyresnysis iš brolių Zverevų, kaip ir Melburne metų pradžioje vėl perspjovė savo jaunėlį brolį. Tik jei anąkart tai įvyko dėl puikaus Mišos žaidimo ir Sašai trečiame rate pasitaikiusio Rafos, šįkart jaunėlis tiesiog kapituliavo antrame rate. O gaila, dar žingsnis, ir Miša žengs į ketvirtfinalį, kur būtume galėję pamatyti brolių dvikovą. Bet neužbėkime įvykiams už akių. Taip, Miša gan nesunkiai susitvarkė su Isneriu, bet tai nenuplauna tų pirmų dviejų pergalių, pasiektų tik per penkis setus. Kveris, tuo tarpu, nerodo jokių silpnybės požymių ir per tris mačus atidavė vos setą. Be to, jau minėtas pusfinalis Wimbldone tikrai nebuvo atsitiktinumas – šį sezoną Semas žaidžia savo karjeros tenisą ir, jei tai tęsis ir toliau, turi labai realius šansus pirmąkart karjeroje patekti į Top 10. Advantage Querrey.

Paolo LorenziKevin Anderson arba Rizikinga Erzinti Diedukus. Paolo Lorenzi išvis yra fenomenas. 34-ių metų laimėti pirmą ATP titulą jau yra kažkas tokio, o dabar jis taikosi 35-ių pirmą kartą pasiekti Grandslamo ketvirtfinalį. Kitoje tinklo pusėje laukia ne koks Rodžeris Federeris ar Novakas Djokovičius, tad kaip ir įmanoma, bet pastaruoju metu KAndy vadinamas pietų afrikietis rodo, kad po traumų kaip ir atsigauta. O sveikas Andersonas, jei ir nėra Top 10 žaidėjas, tai tikrai yra vertas būti dvidešimtuke. Tam pasiekti jam reikia bent finalo ir kol kas tai neatrodo neįmanoma užduotis.

Jau minėjau, kad Denisui Šapovalovui pakeliui iki Top 16 reikėjo nuimti kiek daugiau skalpų nei kitiems. Taip yra dėl to, kad vaikinas, nepaisant šuolio reitinge po pusfinalio, pasiekto Monrealyje, turėjo prasikapstyti pro kvalių mėsmalę prieš pasiekdamas US Open pagrindą. O tada lyg niekur nieko jis antrame rate namo pasiuntė Tsongą ir visiems aiškiai pasakė: Monrealis buvo ne atsitiktinumas, o tik pavyzdys to, ką dar matysite ateityje. Kitoje tinklo pusėje laukiantis Carreno Busta tikrai nėra didesnis iššūkis nei Tsonga. Netgi bukmekeriai sutartinai pergalę duoda Denisui, o tai daug ką pasako apie jaunojo kanadiečio talentą. Jei tie papildomi trys mačai nesukels problemų dėl nuovargio, Denisas pretenduoja tapti jauniausiu US Open ketvirtfinalininku nuo Agasio laikų.

Paskutiniame aštuntfinalio mače susitinka Lucas Pouille ir Diego Schwartzman. Praeitąmet šiame etape Lucas pateikė visiems staigmeną ir įveikė Nadalį. Pergalė šiemet jau nekeltų tiek daug nuostabos, nors kyla klausimas, kas yra šios poros favoritas. Pagal reitingą juo turėtų būti Pouille, bet iki trečio rato prancūzas atėjo daug lengvesniu keliu (Bemelmans-Donaldson-Kukushkin) nei jo priešininkas (Berlocq-Tipsarevic-Cilic), o iki tol pergalės skonį paskutinįkart buvo jautęs tik ant Wimbldono žolės. Tiesa, Schwartzmanas, nors ir stabiliai kyla ATP reitinge, šį sezoną vis dar nesugeba laimėti daugiau kaip trijų mačų iš eilės. Gali būti, kad pergalė prieš Čiličių ir tikrai ne geriausios formos Pouille yra tas persilaužimas, kurio reikia argentiniečiui.

Reziumuojant, dvi tinklelio pusės skiriasi kaip blizgantis Niujorkas ir ramūs bei tykūs Druskininkai – viename surinktos pasaulio teniso žvaigždės, o kitame susirinkę tie, kuriems iki tų žvaigždžių dar reikia nudirbti daug darbo. Intriga, šiuo atveju, laukia ne finale, o kelionėje iki jo. Tad atsipalaiduokite ir mėgaukitės šia kelione.

Foto USTA/Darren Carroll

RG pirma savaitė: apie taures ir šaukštus

Matot šitą žmogų? Šis žmogus greičiausiai laimės Roland Garros. O po to galbūt atidarys kepyklėlę Paryžiuje, nes ten jau išdalino du beigelius ir keturis ilgus prancūziškus batonus. Ir apskritai, per keturis mačus Rafa neatidavė nė vieno seto ir vos menkus 20 geimų. Kaip sakė Haase po jų antro rato mačo: “Pradžioje aš buvau geresnis, tada baigėsi apšilimas“.

Kas gali mesti Rafai iššūkį? Na, tikrai ne Carreno Busta. Nenoriu įžeisti Pablo, bet ne jo galioms sustabdyti šitą grunto teniso mašiną. Kol kas vienintelis šį sezoną tą padaręs yra Dominicas Thiemas, bet kyla abejonių dėl to, ar Domi sugebės perlipti Djokovičiaus barjerą – bent jau kol kas jaunajam austrui Nolė vienintelis iš Big 4 lieka neįkandamas – prisiminkime kad ir tą gėdingą pralaimėjimą Romoje prieš porą savaičių. Kita vertus, paties Djokovičiaus žaidimo kreivė su laiku kyla vis aukštyn. Tik kažin, ar to progreso užteks, jau nekalbant apie tai, kad Rafa iki pusfinalio turėtų nueiti sutaupęs daug daugiau jėgų.

Kitoje tinklelio pusėje viskas susiklostė pagal “standartinį“ scenarijų ir į ketvirtfinalius iškopė keturi aukščiausi seedai (apskritai, jei ne Raoničiaus pralaimėjimas PCB, top 8 RG seedai būtų patekę į ketvirtfinalį). Nishikoris vos nepralošė Chungui, bet buvo išgelbėtas lietaus, o laukto mačo Murray-Zverev nesulaukėm dėl pastarojo nesugebėjimo perlipti net pirmo rato. Tuo tarpu tiek Wawrinka, tiek Čiličius be dramų susitvarkė su prieš juos mestais vidutiniokais ir, tikėtina, iš šio lengvo kelio labiausiai išloš Wawrinka, kuriam patekimas į finalą (o tai tikrai nebūtų kažkas neįtikėtino) leistų išlikti Top 3 ir gal netgi pakilti į taip išsvajotą Top 2 (kuriozas, bet triskart GS čempionas nėra buvęs aukščiau 3 vietos reitinge). Tiesa, tam reikėtų, kad Thiemas išsiųstų namo ne tik Djoką, bet ir Nadalį.

Beje, Ričardas dar gali kai ką laimėti RG (nors kažin, ar kas nors norėtų to trofėjaus) – vadinamąjį “medinį šaukštą“. Tiems, kas nežinote, mediniu šauktu tenise “apdovanojamas“ pasirodymas, kai Grand Slame žaidėjas pralošia pirmame rate, o jo oponentas pralošia antrame, o šio nugalėtojas pralošia trečiame ir t.t. iki finalo. Kol kas Ryčkos skriaudėją Lorenzį nuskriaudė Isneris, kurį nuskriaudė Khachanovas, kurį nuskriaudė Murėjus. Paskutinįsyk, beje, šį “prestižinį“ apdovanojimą 2016 metais Melburne laimėjo Rafa Nadalis. Taip kad nesakykit, jog Ryčka nebando lygiuotis į pačius geriausius 🙂

Foto N. Gouhier/FFT

Roland Garros R1: Rizikinga Erzinti Diedukus

Kad ir kaip liūdna, Ričardui Roland Garros turnyras baigėsi. Žinoma, Lorenzi buvo stiprus poros favoritas ir, kad ir kaip norėjosi tos pergalės, rezultatas yra logiškas. Taip pat jis atspindi visą tiek pirmojo RG rato, tiek šio sezono tendenciją – “diedukai“ dar nepasiruošę užleisti vietos jaunesniems. Arba tie jaunesni tiesiog nesugeba pajudinti net gerokai trisdešimtmetį perkopusių tenisininkų. Vos keturi teniso U-21 rinktinei atstovaujantys vyrukai pateko į kitą etapą. Žvelgiant į U-23 atrodo kiek geriau, bet į šią kategoriją jau patenka Thiemas, Kyrgiosas ir Pouille, o jiems reitingas leidžia tikėtis lengvesnių varžovų pirmame rate.

Tuo tarpu “senjorams“ sekasi daug geriau. Net šeši 35-is metus perkopę žaidėjai pateko į kitą etapą. Pavyzdžiui, atsimenate kažkada “geriausiu, jei staiga nustotų egzistuoti Federeris, Nadalis ir Djokovičius“ buvusį Davida Ferrerą? Iki šiol jam sezonas buvo toks, kad verta pagalvoti apie raketės kabinimą ant vinies. Bet štai pirmame rate ispanų Dovydas kaip senais gerais laikais atlakstė penkis setus ir dar penktame tempė gumą iki 11-9. Beje, nugalėtas amžinai perspektyvus Donaldas Youngas. Simbolizmas kaip iš holivudinio scenarijaus.

Tuo tarpu jaunosios kartos kapitonas ir devinta turnyro raketė viename asmenyje Saša Zverevas tik svajingai atsiduso “ech, Roma…“ prisimindamas dar labai šviežią savo triumfą ir buvo išprašytas atgal namo dar palyginti jauno (vos 33 metai) Fernando Verdasco. Kitas jaunasis talentas Francis Tiafoe bandė įkasti Fabio Fognini, bet gavo graužti tik baranką penktame sete. Graikų pažiba Stefanos Tsitsipas nesugebėjo paimti nė seto iš vyriausio turnyro dalyvio Ivo Karlovičiaus. Rimtą skalpą nuimti pavyko tik korėjiečiui Chungui – namo pasiųsta 27-a turnyro raketė Querrey. Dar keli jaunuoliai – Coric, Khachanov, Bonzi – praėjo pirmą ratą įveikę tikrai neįspūdingus (ir ne ką daugiau patyrusius) priešininkus.

Summa summarum – jei tikitės kažkokių staigmenų ar proveržių, laukite jų vėlesniuose turnyro etapuose. Arba stebėkite moterų tenisą. Štai, prie jau anksčiau iškritusios WTA numeris vienas Angelique Kerber prisijungė ir septinta turnyro raketė Johanna Konta. Tuo tarpu verta pasveikinti savo braliukus, erm, tai yra, sesutes latves ir estes. Kol kas tiek latvės, tiek estė Paryžiuje žengia tolyn. Negana to, Jelenai Ostapenko lyg tyčia iš kelio patraukta pirma raketė, kuri “švietėsi“ trečiame rate. O jaunoji estė Anett Kontaveit bandys antrą kartą šiame sezone įveikti RG čempionę Garbine Muguruza. Moterys, ant kalno?

Foto J. Crosnier/FFT

P.S.: Jei dalyvaujate RG Challenge, nepamirškite pasirinkti žaidėjų antram raundui 🙂