Stan the Man ir Ričardas the Brave

D5AF786D-50D3-4A8A-A0EA-21404517DC81

32-jų Stanas Wawrinka (ATP #8) vienas mano mėgstamiausių tenisininkų. Galbūt todėl, kad man artima jo pralaimėjimų filosofija ir požiūris į tam tikrus dalykus. Jeigu žaidimų mėgėjams tektų jį rinktis kaip avatarą, neabejotinai Stanas būtų populiariausias iš burtininkų klano, kurio pagrindinis strenčas – burtininko lazda “supa bekhendas” (atakos galia 100%). Tokio pat galingumo lazda “supa forhendas” priklauso tik milžinų klano avatarui Del Potro.

Apie ką mes čia? Manau nesuklysiu sakydamas, kad Stanas yra vienas iš retesnių sporto pasaulio filosofų ir psichologų. Vizitine kortele tapo Stanimalo rodomasis pirštas nukreiptas į smilkinį po sėkmingai sužaisto geimo, sakantis varžovui, kad laimėta buvo pirmiausia galvoje. Stipresnį gestą esu matęs tik kartą gyvenime: tai du Jasikevičiaus pirštai į smilkinį po lemiamo Milaknio tritaškio į Fenerbahce krepšį 2017 metų gruodį. Teisingai priimti sprendimai ir psichologinė pusiausvyra yra labai svarbu žmogui, kuris negimė teniso genijum. Ir Wawrinka gyvas įrodymas fakto, kaip psichologija padeda laimėti prieš stipresnį priešininką. Stanas pats pripažįsta, kad jo lygis žemesnis už bet kurio didžiajam ketvertui priklausančių tenisininkų, ir vis tik be Andy Roddicko tik jam yra pavykę nugalėti kiekvieną iš jų bent po tris kartus.

Iš filosofų sporte Wawrinką lenkia tik Maiklas Džordanas. “Savo gyvenime aš vis klydau, ir klydau, ir klydau. Štai kodėl man pasisekė nugalėti”. Auksiniai krepšinio genijaus žodžiai. “Ever tried. Ever failed. No Matter. Try again. Fail again. Fail better” – ištatuiruota ant Stano kairės rankos. Lietuviškai tai skambėtų daugmaž taip: “Kada nors bandei. Kada nors suklydai. Nesvarbu. Bandyk dar kartą. Suklysk dar kartą. Suklysk geriau”. Pralaimėjime nėra nieko blogo. Turi pasimokyti iš jų ir nebijoti pralaimėti. Skeptikai sakė, kad būtent dėl tokio požiūrio į pralaimėjimą, Stanas nieko nepasiekė ir nepasieks tenise. Bet būtent po to, kai ši tatū papuošė iki tol nieko labai reikšmingo tenise nepasiekusio ir Rodžerio Federerio šešėlyje besislėpusio šveicaro odą, į Staną įsikūnijo žvėris. Agresyvus teniso stilius ir kova iki paskutinio taško – toks buvo naujasis Stanas. Nuo 2013 metų Wawrinka iškovojo 13 iš 16 savo karjeros titulų, iš kurių aišku skambiausi trys Grand Slamai: Australian Open, Roland Garros ir US Open. Negana to Stan the Man atvedė Šveicarijos rinktinę ir patį Federerį į Davis Cup viršūnę 2014 metais.

Štai toks varžovas laukia mūsų Ričardo Berankio. Visa ši transformacija Stano žaidime įvyko prieš penkerius metus, kai jam buvo 27 metai. Lygiai tiek, kiek šiandien yra Ričkai. Belieka palinkėti mūsų flagmanui pasisemti iš šios dvikovos bent dalelę varžovo esybės. Jeigu Wawrinkoj tūnantis žvėris užkrečiamas kontaktiniu būdu, tikiuosi Stanas ateis į kortą neplautom rankom ir perduos Ričkai kuo daugiau bacilų. Stano avataras galėtų tapti geriausia, kas gali nutikti Ričardui 2018 metais. Pripažinkim, lietuvio žaidime yra kažkas iš Stano arsenalo – tai agresija, tokia pati 100% galingumo patranka tik su išderintu taikikliu, kurį sutvarkyti Ričkai tikrai padėtų tiek Stanimalo psichologijja, tiek jo filosofija.

AO oficilaus tinklapis Wawrinkos sugrįžimą į kortus pavadino žingsniu į nežinomybę. Šveicaras sprendimą dalyvauti Australijos Opene priėmė paskutinę akimirką, apie pusmetį gydęsis po kelio operacijos. Bet abejonių dėl jo sportinės formos išliko visas Ramusis vandenynas. Stanas išsibraukė iš visų šių metų turnyrų, kuriuose planavo dalyvauti, netgi iš parodomojo turnyro Melburne prieš pat AO. Ar tai reiškia, kad mūsų viltis turi vilties? Turbūt. Bėda tik, kad į nežinomybę žengia ne tik Stano, bet ir visi Lietuvos teniso vilties turėtojai. Naujojo sezono rezultatai mena mįslę apie Ričkos formą, ne ką prastesnę už Wawrinkos. Klausimas ką ne ką prastesnę: mislę ar formą.

Gero teniso antradienį. Trečias mačas kažkur apie 5-7 val. ryto Lietuvos laiku Hisense Arenoj. Gyvas srautas tikrai per Eurosport Player arba per kurį nors palydovinį kanalą, blogiausiu atveju pas XXI amžiaus piratus. Niekada nepraraskite tikėjimo ir neliūdėkite, jei pralaimėsime. Visada galima bus pabandyti dar kartą ir suklysti geriau.

 

 

 

Valio valio Australijai

Ne, šioje nuotraukoje nematote ateities, kurioje Rodžeris atsiima savo numerį 20. Čia jis tiesiog atnešė Australian Open komandai trofėjų į burtų traukimo ceremoniją. “Lai paturi porą savaičių, tada atsiimsiu, o dar ir mano vardą įrašys šalia 2018“ – turbūt galvoja maestro.

“Na dar pažiūrėsim…“ – sako Australian Open komanda ir susitarę su Fortūna kala Rodžeriui tokius burtus, kad Rafa pasižiūri į savo #1 reitingą ir krizena – “Ot gerai, kad išvargau tuos papildomus kelis turnyrus aną sezoną“

Taigi taip jau lėmė burtai, kad Rodžerio kelyje iki finalą atsidūrė tokios pavardės: Djokovic, Zverev, Del Potro, Goffin, Wawrinka, Berankis. Gerai gerai, dėl paskutinio pajuokavom (netgi mes nesam TOKIE optimistai). Bet summa summarum,  veikti yra ką. Nors pirmi trys-keturi ratai turėtų būti tiesiog apšilimas, toliau laukia Del Potro (arba Goffin) ir Zverev (arba Djokovic… arba Wawrinka, nors gandonešis sako, kad Wawa šiemet AO gali pasitraukti net nežaidęs. Matot, koks baisus Ryčka jam!) ir tik tada bus galima džiaugtis pasiekus finalą. Praeitąmet į AO Federeris įsisuko kaip viesulas ir nušlavė nuo kelio visus, išskyrus galbūt Wawa ir Rafą. Tačiau šiemet jis nebeturi to staigmenos faktoriaus, o tuo labiau iš jo yra tikimasi laimėti. Šveicarų Maestro nėra tas, kuris lengvai pasiduoda psichologiniam spaudimui, bet reikia pripažinti, tai tikrai nedaro kelio lengvesniu. O jei dar Djokas prisižiūrėjęs 2017-ųjų finalo highlightų sugalvos padaryta Rodžerio lygio comeback’ą po traumos, grandslamas numeris 20 gali likti amžina šveicaro svajone.

Rafa, pelnytai, gauna lengvesnį kelią. Bent jau iki pusfinalio. Nes statyk kaip nori, Griša Dimitrovas ano sezono gale atrodė daug baisiau už visus Zverevus ir Del Potrus. Nereikia pamiršti ir to, kad praeitąmet pusfinalyje Griša ir Rafa sužaidė vieną geriausių mačų metuose. Ir jį Rafa laimėjo, liaudiškai tariant, tik per Marytės plauką (ne, nevartojo Rafa Meldoniumo prisirpusių Šarapovos plaukų prieš turnyrą). Tada buvo tik pirmas blyksnis to Fedalio dominavimo, kokį matėme iki US Open pabaigos. O tada diedukų kūnai po truputį ėmė lūžinėti. Pirma aišku dar iki US Open žemyn krito Rodžeris, tačiau Rafa irgi neištempė iki sezono galo. O Griša tuo puikiai pasinaudojo ir kaip koks Davydenko prigriebė WTF trofėjų. Taip kad lengvesnis kelias nereiškia, kad Rafa gali iš anksto rinktis kurioj Rod Laver arenos spintelėje pasidės daiktus prieš finalą.

Palaiminti Lietuvos naktiniai sargai, nes gali darbo metu žiūrėti Australian Open! Dirbantiems dieną, na, esant noro visada galima keltis anksčiau ryte. Arba naktį išvis nemiegoti.

Nuotrauka Ben Simmons/Tennis Australia