US Open 2017 R1: pagirios po žiauriai nepavykusio ir liūdno baliaus

berankis

Pirmame US Open 2017 rate Rička 26 46 26 – iš esmės be jokių valčių – gavo į skudurus nuo fransūzo Adrian Mannarino. Beviltiškų Ričkos mačų serija nepasibaigė ir Niujorke.

Turėtų būti žiauriai apmaudu atvažiuoti į vieną iš svarbiausių metų turnyrų anksčiau, intensyviai jam ruoštis ir su trenksmu lėkti lauk po pusantros valandos, per kurias bendras tavo pradaužytų out’ų ilgis turbūt yra apytiksliai lygus atstumui tarp Vilniaus ir Niujorko.

Reikia pripažinti, kad vakar Rička atrodė kaip į US Openą patekęs per kažkokį nesusipratimą ir nepelnytai užėmęs kažkieno vietą. Negelbėjo ir keletas gražesnių taškų, winerių nuo galo, išėjimų prie tinklo – visa tai tampa nesvarbu, kai periodiškai pamiršti kaip servuoti, o visus lemiamus kamuolius iš antro varžovo servo sukali į užtikrintą trijų metrų autą.

Net vidutiniškai žaidęs Mannarino šalia jo atrodė kaip ateivis, kaip FC Barcelona šalia Kutaisio Torpedo, ką kalbėti apie kokį nors Denisą Šapovalovą, kuris, priminkime, į šį turnyrą pateko per kvalifikaciją. Ir šitas kvalifikantas bėga dvigubai greičiau, muša dvigubai stipriau ir svarbiausia klysta trigubai mažiau.

Todėl Denisas Šapovalovas išsiunčia į Prancūziją JW Tsongą ir dėl patekimo į Last16 žais prieš Kyle Edmund, o Ričardas Berankis pasiima tikrai neblogą atlyginimą už pirmą ratą ir planuojasi sau Stambulo CH lemiamo Daviso Švedijoje metu.

Šiaip jau 2016 metai ir dabartinis pusmetis pačiam Ričkai turėtų kelti žiauriai daug klausimų. Apie savo ambicijas ir siekius. Apie tai, kodėl per kelis metus iš vieno įdomiausių ir mėgstamiausių Lietuvos sportininkų jis tapo eiline vidutinybe, kurios mačą GSlame į barą pažiūrėt ateina 5 ar 6 žmonės. Apie procesus ir komandą, kuri yra aplink. Apie turnyrų pasirinkimą. Apie požiūrį į Lietuvos rinktinę ir norą vėl tapti įdomiu čia. Tik, įdomu, turėtų kelti ar kelia.

Photo Ulysse El

US Open 2017 R1: Berankis v Mannarino

Niujorko burtininkai pirmame US Open 2017 rate Ričkai į bičiulius įsiūlė visiems mums neblogai pažįstamą ir ne kartą matytą fransūzą Adrianą Mannarino. 29 metų 34 pasaulio raketė stos prieš RB šiandien apie 20 valandą vilniškio Piano Man baro laiku (ten, beje, ir pasimatom mačo žiūrėjimui). Doublefault.lt Strateginės analizės departamento Dvasinės pusiausvyros skyriaus analitikai apžvelgia po tris svarbiausius šio mačo Taip ir Ne.

21083358_1744634298899764_5580137098618109409_o

Pradėkime nuo galimų pliusų. Taigi, kodėl Rička gali peršokti pirmą barjerą Niujorke?

– Rička gali žaisti prieš Mannarino ir jį nugalėti. Šis teiginys yra praktinė patirtis, o ne tuščia teorija. RB ir AMa H2H Ričardas pirmauja 2:1. 2010 m. Nottinghame Ričardas įveikė fransūzą 63 36 64, o po metų Helsinkyje nusileido jam 67(3) 57. Paskutinė jaunuolių akistata pernai vyko rusiškame Piteryje. Pasibaigė ji Ričkos pergale 76(7) 36 63.

– Nepaisant absoliučiai nedžiuginančio sezono, Ričardas, lakstantis nuvargusiuose Azijos Challengerių kortuose, ir tas RB, kuris kimba varžovams į atlapus rimtuose ATP turnyruose ar GSlamuose, dažnai – nusiteikimo, užsivedimo, kūno kalbos ir motyvacjos prasme – skiriasi kaip diena ir naktis. Imkime kad ir paskutinį mačą prieš Baghdatį ar pralaimėjimą Wimblyje Darciui. Kokybiško Ričkos teniso juose buvo daug daugiau nei susitikimuose ir velnias žino kuriame ATP šimtuke esančiais varžovais, kurių pavardes ne tik sunku įsiminti, bet kartais ir ištarti. Todėl norisi tikėtis, kad didžioji globalaus teniso scena, kokiu tikrai yra bet kuris GSlamas, privers Ričką parodyt visus savo sugebėjimus.

– Hardas yra Ričkos danga. Be to, faktas, kad turnyro pradžiai gavai ne Fedą, Rafą, kurį nors bangą pasikinkiusį NextGen’ą ar dar ką panašaus, bet bičą, kurį esi nugalėjęs, psichologinį presą Ričardui turėtų jei ne nuimti, tai bent jau gerokai susilpninti. Sumaišius tai su tinkama motyvacija ir noru kažką įrodyti, gali gautis visai neprastas degus ar net sprogstamas kokteilis.

Ir visgi viskas nėra taip švelnu ir pūkuota. Mūsų analitikai taip pat atkreipia dėmesį į tris svarbiausius dalykus, kurie vakaro svarstykles be gailesčio stumia Mannarino pusėn.

– Fransūzo karjeros tenisas, artėjantis career high ir stiprus 2017 metų sezonas. Dabartinė Mannarino vieta atp reitinge yra tik septyniomis pozicijomis skurdesnė už geriausią pasiekimą karjeroje. 2015 metų vasarą AMa buvo stryktelėjęs į 27 vietą geriausių pasaulio tenisininkų sąraše. Pergalės prieš Youngą ir Haasę Sinsinatyje (bei du pralaimėti tbreikai Thiemui). Pergalės prieš Medvedevą, Raoničių ir Chungą Monrealyje (nusileista Šapavalovui). Trys pergalės Wimblyje (vs FLopez, Sugita ir Monfils, pralaimėta Djokui). Tai yra vasarą Adriano nuveikti dalykai, kurių šiaip jau neįmanoma nepastebėti. Ir jei ne kiek kuklesnė sezono pradžia, fransūzas jau dabar ko gero būtų buvęs aukščiau nei ta 27 ATP vieta 2015 metais.

– Ričkos duobės lemiamais mačų momentais. Žaisdamas prieš Bagį, Darcį ar Wardą Rička diktavo madas pakankamai ilgose susitikimų atkarpose. Tačiau lemiamais momentais, kuomet belikdavo pasiimti kas tavo, dažnai sekė virtinės tinklų, outų ar doublefaultų. Norisi tikėtis, kad tai yra ilgų pertraukų lemtas trumpalaikis (sąlyginai) dalykas, tačiau gilios duobės svarbiose mačų momentuose šiuo metu yra rimta Ričkos bėda. Bėdutė. Bėdelė.

– Mannarino nesipeckina su antro ATP šimtuko žaidėjais. Šiais metais tokiems žaidėjams jis pralaimėjo tik du kartus – Niuporte Kamkei ir Monrealyje Šapovalovui. Nors vadinti pastarąjį antro šimto žaidėju po to paties Monrealio liežuvis kaip ir nebesiverčia.

Žodžiu šiandien 20 valandą matomės Piano Man bare. Ir nors ant popieriaus Mannarino pliusai šiuo metu atrodo gerokai solidžiau nei Ričkos, vakarop gyvai pamatysim, kurie iš jų veiks, o kurie ne.

Foto Ulysse El.

US Open 2017: let’s go

Druskininkuose pasibaigus DF Open 2017, pasaulio teniso bendruomenės žvilgsniai pakrypo link Niujorko, kuriame šiandien startuoja vietinės reikšmės čempionatas  Atvirosios Amerikės teniso pirmenybės. Šiemet jos atviros kaip niekad, ypač apatinė turnyro lentelės dalis. Tiesiog Wide Open 2017.

usopen

SeroEndriuMurėjaus fintas „Dalyvauju US Opene, ai ne, pajuokavau, man visgi trauma“ gerokai sujaukė visus reikalus ir atėmė iš mūsų galimybę NY sulaukti Fedalio finalo. Geriausiu atveju Fedo ir Rafos kova yra nukeliama į pusfinalį, tačiau nereikėtų nustebti, jei ir šiemet Niujorke neįvyks ši ilgai laukta akistata (taip taip, iki šiol šie du diedai nėra susitikę US Opene), o Rodžerio išsvajotas dvidešimtas grandslamas bus nukeltas bent jau iki kitų metų. Taip jau atsitiko, kad dėka Endžio pasitraukimo, viršutinėje tinklelio pusėje atsidūrė ne tik Rodžeris su Rafa, bet ir Cincinačio Mastersų finalininkai Griša D. ir Nickas K.. Ir išsidalino teniso dievukus jie draugiškai – Grišunia lauks Rafos ketvirtfinalyje, Nickas Rodžerio – ketvirtame rate.

Teniso fanų atmintyje vis dar gyvas šių metų Australian Open pusfinalis, kai išsiaiškinti santykiu su Grigoru Rafai prireikė visų penkių setų. Visa tai įvyko sezono pradžioje, kai, jei ne Rodžeris, Rafa būtų tikrai buvęs nenuginčijamai geriausias žaidėjas. Tačiau po savo dešimto French Open titulo ispanų bulius atrodo šiek tiek pavargęs ir atiduoda mačus tokiems žaidėjams kaip Mulleris, Shapovalovas ar tas pats Nickas Kyrgiosas. O tai žaidėjai, už kuriuos bulgaras tikrai gali žaisti geriau.

Rodžeriui, atrodo, pasisekė šiek tiek labiau – iš dviejų blogiukų, gavo daug mažiau stabilumo rodantį ir daug daugiau problemų su motyvacijomis turintį Nicką Kyrgiosą. Tačiau jo kelyje didžiausia kliūtis yra ne varžovai, o jis pats. Monrealio finale Federeris atrodė susižeidęs, o tai patvirtino jo pasitraukimas iš Cincinačio turnyro. Trauma kaip ir nėra labai rimta, tačiau klausimas, kiek laiko Rodžeris žaidžia šimtu procentų ir ar to užteko įgauti gerą formą turnyrui. Jei Fedas mače prieš Kyrgiosą neįjungs aukštesnės pavaros nuo pat pradžių, šis gali užsikabinti už kelių lengviau laimėtų taškų ir tada jau viskas bus Nicko rankose. Negana to, net jei ketvirtame rate Rodžerio lauks ne piktas Tasmanijos velnias, o švelni ir nepavojinga koala, jau kitame rate gali tekti susidurti su Juanu Martinu del Potro, kuris tikrai norės įrodyti, kad tas vienas US Open titulas prieš aštuonis metus nebuvo atsitiktinumas. Jei DelPo nepavyks nukeliauti iki kvoterfinalio, ten Fedo gali laukti dar vienas super pavojingas talentas iš jaunesnių meistrų generacijos – Domis T. Iš Austrijos. Nors po Paryžiuje pasiekto pusfinalio jis kiek sumažino apsukas, tikrai galime laukti iš jo stipraus pasirodymo US Open kortuose.

Na ir žinoma, pats įdomiausias klausimas Lietuvos teniso fanams taip pat spręsis šioje tinklelio pusėje. Teorinis Ričardo kelias iki titulo yra Mannarino-Karlovic-Thiem-Del Potro-Federer-Nadal-Zverev (prieš Zverevą tektų pavargti), bet pripažinkime tiesiai šviesiai, kad pastarųjų kelių turnyrų rezultatai  nežada mums nieko labai gero ir pagal viso pasaulio egZpertų prognozes, šis jo kelias, labai gali būti, baigsis ties pirma kliūtimi. Žinoma, tai nereiškia, kad rytoj vakare nebūsim prilipę prie įvairiausių ekranų. Galbūt Ričardas paservuos visiems mums netikėtumą, o prancūziškam Mandarinui bilietą namo?

Keli žodžiai apie apatinę turnyro lentelės pusę, kurioje pagal organizatorių mestų burtų sumanymą turėjo karaliauti buvusi pirmoji raketė iš Škotijos, o dabar tik pirmoji Škotijos raketė. Bet neišdegė, tad daugeliui žaidėjų atsivėrė galimybės prasimušti į GS finalą ir galbūt jį net gi laimėti. Ko gero, tokioje situacijoje svarbiu veiksniu gali tapti patirtis. Marin Čilič buvo nugalėjęs čia prieš 3 metus ir yra vienas realesnių kandidatų patekti į finalą iš apačios. Jei… jei pats yra sveikas ir pasiruošęs, nes iš turnyro Kanadoje jis pasitraukė dėl traumos. Trečiame rate jis gali susitikti su Diego Schwartzmanu, kuris šiemet jau sukėlė nemažai bangų, ketvirtame su Davidu Ferreru arba Lucasu Pouille, ketvirtfinalyje – Tsonga, o tuomet pusfinalyje galimai lauktų tikroji šių metų sensacija – Romos ir Monrealio Masters turnyrų čempionas – vokietis Saša Zverevas. Tas pats, kuris tuose finaluose nugalėjo atitinkamai Džoką ir Fedą. Ir nors skeptikai sakys kad tuose finaluose dalyvavo tik trečdalis Djoko ir pusė Fedo, mes kažkaip galvojame, kad tai nebuvo Sašos problemos ir jis pats sulošė fantastiškai gerai. Tiesa, Aleksandro pasirodymai Grand Slamuose iki šiol nestebino – jis dar nebuvo patekęs į ketvirtfinalį – bet šįkart viskas turėtų pavykt. Galimi Zverevo varžovai iki QF – Kevin Anderson ir Jack Sock.

Taip pat apatinėje turnyro pusėje apsigyveno jau minėtas Tsonga (rimtas šansas nusigauti iki finalo, pirmąkart nuo 2008-ųjų metų), Davidas Ferreras (atrodo įsibegėjo, nes Tsintsinatyje rodė tikrai gerą tenisą), Denisas Šapovalovas (prasimušė per kvalius ir tikrai turi potencialo nustebinti Tsongą antro rato rungtynėse), Žilis Miuleris, Karenas Kačanovas, KarenasBusta (čia tokia pavardė), Miša Zverevas,  Laurio skraudikas Lacko, braliukas Ernestas (trečiame rate gali žaisti prieš jaunesnį Zverevą, comeooooon!!!) ir net gi visų tamsių pakampių siaubas Thanasi Kokkinakis (pirmame rate pasimatys su Tipsiumi korte ir Dirku tribūnuose). Raginame Biljaną neprarast budrumo 🙂

Komentaruose parašykite, kas bus pirmuoju reitingo numeriu po Niujorko. Tai leis mums susivokti, kiek yra nesveikai daug laisvo laiko turinčių žmonių, kurie gali sau leisti tokias paklodes skaityti iki pat galo.

–Augustinas bei Konstantinas

Doublefault Open 2017 šaukia: AAAAAAA

Kai apsiniaukia, Doublefault Open išgerti šaukia, o kai saulė šviečia, Pianoman išgerti kviečia. Dėkui Pianoman.

IMG_7013

 

Valio, burtai ištraukti. Porininkus, varžovus ir žaidimo laikus rasite ČIA. Pradžia šeštadienį 10 val, kai kuriems 11 val. Žaisime vieną dieną, su lemiamu tašku, pirmi du setai pilni, jeigu reiks trečio, bus Super Tiebreak’as iki 10 taškų.

dsc00441

Doublefault Open 2017 rytoj, t.y. šeštadienį, prasideda 10 val., Druskininkų grunto kortuose, adresu Turistų g. 3. Netrukus ištrauksime burtus, sudėliosime varžybų grafiką ir paskelbsime čia.

img_7012-e1503673369433

P.S. Dėkojame Yonex už puikius prizus turnyro dalyviams ir nugalėtojams. Tai vienareikšmiškai parodo, kad jie mus myli daug labiau nei rusiškos kilmės kazachė Julija Putinceva myli savo trenerį.

Laurio US Open Q: game over

Lauryno US Open Q pasibaigė jau po pirmo mačo, kuriame jis 36 46  nusileido slovakui Lukui Lacko. Ir nors skaičiai bando mums sakyti, kad kova buvo apyligė, Lauris yra atviras: varžovas viso mačo metu buvo žigsniu priekyje. Štai trumpas LG komentaras apie tai, kad vakar vyko devintame NY korte:

biovuxhieaebdiy

Lacko žaidė labai gerai, jis tikrai atrodė solidžiau už mane. Antrame sete bandžiau kabintis į mačą iš paskutiniųjų, laimėjau savo geimą, nors jame atsilikinėjau 0:40. Būtent po to geimo turėjau pusprogių išlyginti rezultatą, tačiau varžovas neleido man to padaryti. O ir pats nepasinaudojau keliomis geromis galimybėmis. Vėliau, matyt kiek per vėlai, pakeičiau savo žaidimo stilių ir tai leido man paskutiniame antro seto geime susikurti dar du breikpointus. Tiesiog pradėjau žaisti aukštesniais kamuoliais, jam paduodant antrą padavimą nelipau į kortą, o priiminėjau labiau atsitraukęs, daugiau sukau kamuolį. Gaila, nes abu tie taškai buvo žaidžiami, turėjau savo galimybių, o vieną kartą padariau grubią klaidą iš kairės. 

Štai taip. Visgi mūsų USOpen dar nepasibaigė. Ryt vakare sužinosim su kuo pirmame pagrindinių varžybų rate susitiks Rička. Bandom spėti? Galbūt tai bus Rogeris F.?

US Open QR1: Laurį į priekį ves ir revanšo siekis

Šiandien vakare (apie 20 val Kavarsko laiku) Lauris pagaliau grįš ten, kur paskutinį kartą buvo 2014 metais – į USOpeno kortus. Čia jis trečią kartą karjeroje bandys išsikovoti taip trokštamą bilietą į pirmąjį GSlamo pagrindą. Burtai kvalio pagrinde LG suvedė su gerai mums pažįstamu Lukas Lacko – 29 metų slovaku, šiuo metu užimančiu 120 ATP reitingo vietą. Prieš porą metų šitam Lukui sukti galvos dėl GSlamų pagrindų dar tikrai nereikėjo, tai buvo tvirtas pirmo šimto žaidėjas, kuris 2013 metų pradžioje buvo užkopęs iki 44 reitingo vietos.

20953332_10213789288230824_2137419607601649991_n

Kad lengva šiandien nebus Laurynui sufleruoja ir asmeninė patirtis. Prieš porą metų Turkijoje vykusiame vieninteliame bičų pasimatyme Lacko iškovojo įtikinamą pergalę 61 64.

Šiais metais slovakas nuolat rimtų kalnų neverčia, tačiau taiklių pavienių šūvių būta nemažai. Po susitikimų su juo 2017 metais rūbinėje kūkčiojo šeši pirmo ATP bičai (Sela, Dolgo, Ramos-Vinolas, Young, etc.), taip pat būta gana rimtų mūšių su Isneriu ir DelPo.

Sugrįžimo į NY kortus proga keli trumpi persimetai su Laurynu apie gyvenimo prasmę ir kitus ne mažiau svarbius dalykus.

– Laurynai, kaip jautiesi po 3 metų pertraukos grįžęs NY ir GrandSlamus?

– Tikrai puikus jausmas. Tai yra paties aukščiausio lygio turnyras, su savo nepakartojama super atmosfera. Todėl labai džiaugiuosi būdamas čia.

–  Kaip galėtum įvertinti savo formą? Ar nekiš kojos tai, kad visą vasarą praleidai ant grunto vykstančiuose turnyruose?

– Jaučiuosi tikrai neblogai, forma sakyčiau taip pat normali. Reikėjo truputį laiko priprasti prie hardo, nes paskutinį kartą ant jo žaidžiau Daviso taurės mačo Gruzijoje metu. Bet dabar jau viskas gerai. Mano pasiruošimas šiam US Open truko maždaug dešimt dienų. Jo metu daugiausiai dėmesio skyrėm fiziniam pasirengimui ir, žinoma, tenisui ant hardo.

– Pirmuoju tavo varžovu bus slovakas Lukas Lacko. Turbūt ne tas priešininkas, kurį pasirinktum pats?

– Burtai tikrai galėjo būti geresni, tačiau čia varžovo nepasirinksi. Turiu motyvą – norą atsirevanšuoti. Lacko tikrai gerai žaidžia ant hardo, o paskutinius du mėnesius rodė neblogus rezultatus. Galbūt smūgis iš kairės yra kiek silpnesnė slovako žaidimo vieta.

– Kokie tavo planai po US Open?

– Planai kažkiek priklausys nuo pasirodymo čia. Tačiau tikrai žinau, kad grįšiu į Europą. Kol kas galvoju, kad apšilimui sužaisiu Futures turnyrą Rumunijoje, po to planuoju Challengerį Sevilijoje ir Daviso taurės mačą Švedijoje. Po Daviso norėčiau sužaisti Challengerį Rumunijoje, jei mano reitingas leis ten patekti į pagrindą.

– Ačiū ir sėkmės!

– Ačiū!

Vienas esminis skirtumas

Winston-Salemo ATP250, kaip ir galima buvo nujausti po visų tų vojažų po Kiniją, mums pasibaigė labai greitai. Iš karto po to, kai antrame pirmos varžybų dienos mače Ričkai 75 75 atskaitė charizmos turintis kipriotas Markos Baghdatis. Skaičiai mums lyg ir bando sakyti, kad kova buvo, o reikalai sprendėsi abiejų setų finišo tiesiosiose. Bet…

20150308AN0172

Kol kas yra vienas milžiniškas skirtumas tarp Ričkos, kuris n metų malėsi antrame ATP penkiasdešimtuke ir dabartinio RB. Dabar mes visiškai nesugebame žaisti lemiamų setų ar mačų akimirkų. Ir visiškai nesvarbu pirmaujame tuo metu ar vejamės. Imkime mačą prieš Bagį. Pirmo seto pabaigoje vargais negalais breikinam Kiprą, atsigeriam vandens ir einam pabaiginėt seto. Nes juk 5:4 ir padavimas. Visgi nesunkus breikas atgal, o tada jau važiuojam nuo kalno pilnu tempu. Iš eilės pralaimėti 6 geimai, per kuriuos nesimato plano B, noro ar galimybių kažką pakeist. Taip per turbūt 15 minučių 5:4 virsta į absoliučiai liūdnus 5:7 0:3. Tada sukandam dantis, pasinaudojam Bagio pokaitėliu korte, išsilyginam. Antrame turim 5:6 ir padavimą. Bet ne, mačą vis tiek reikia pabaigti dblefaultu ir minkštu neiškepusiu vafliu prie tinklo, kuris padaro tekšt kažkur į dvejetų koridoriaus vidurį. Finito

Ričkos mokėjimas mušti tikrai niekur nedingo, puikių momentų vakar dienos mače nestigo. Tiesiog labai gaila, kad paskutiniu metu RB varžovams vis dažniau tenka ne išplėšti pergalę dantimis, o tiesiog sulaukti seto pabaigos ir pasiimti dailiai supakuotą viktoriją.

Bet bus geriau! (Gal).