Roger Federer pasaka 1111

Po trijų savaičių šis žmogus švęs savo 36 metų gimtadienį. Liko neaiškus vienintelis dalykas, ar šveicaras vis dar žmogus. Ar kas nors tikrino, kokioje slaptoje Šveicarijos laboratorijoje jis buvo uždarytas grunto sezono metu? Nano technologijos, genų inžinerija, dirbtinis intelektas ir dar velniai žino kas turėjo būti panaudota, kad Federeris pasiektų 11-ąjį Wibmledon finalą, laimėtų 19-ąjį Grand Slam titulą, bei 8-ąjį Wimbledoną (beje, tuo pačiu ir 1111-ąją pergalę karjeroje). Ar yra kitoks paaiškinimas? Panašiai kaip ir Nadalis Roland Garrose – nei vieno pralaimėto seto per 7 šio Wimbledono mačus (jeigu dar pridėsim Halę, tai ir per visus 12 mačų arba 31 laimėtas setas iš eilės). Bet juk Nadalis 5 metais jausnesnis.

Tris kartus daugiau vinerių nei neišprovokuotų klaidų (23 vineriai, 8 UE), 8 eisai, 50% breikpointų realizacija bei sugniuždytas pirmiausia psichologiškai Marinas Čiličius. Toks trumpas būtų finalo aprašymas, kaip ir pats finalas (6:3, 6:1, 6:4). Čiličių, panašu, ištiko nervinė krizė po to, kai jau antro seto pradžioje jis pajautė neišvengiamo pralaimėjimo kvapą. Kroatijos milžinas (esant rezultatui 3:6, 0:3) sėdosi ant suoliuko nebegalėdamas sutramdyti ašarų, o jo kūnas susitraukinėjo nuo kūkčiojimo. Gaila Marino, bet kartais taip atsitinka. Kai beviltiškumo jausmas užvaldo ir tu supranti, kad nieko negali pakeisti, ir užslopintos emocijos sprogsta. Net ir milijonai stebinčių žiūrovų nebegali sustabdyti ašarų. Ir tame nėra nieko gėdingo – tai tik įrodymas, kad šis sportas nuostabus. Tai drama, aistra, trileris. Po mačo Čiličius užsiminė apie pėdos skausmus, su kuriais teko žaisti finalą ir kuriuos atsinešė jau iš pusfinalio mačo. Tiesa, tie skausmai nesumaišė kroatui pergalingai baigti mačo prieš Samą Querry, tuo tarpu, prieš Rogerį jie galbūt neleido sužaisti taip, kaip jis gali. Arba tiesiog Fedia buvo nenugalimas.

Belieka pasveikinti Rogerį su tokiais pasakiškais pasiekimais tenise. Įdomu bus pamatyti, ką šis “senukas” dar gali sukurti ateityje. Net neabejoju, kad parako dar turi ir 20-ajam Grand Slamui. O tada net Herakliui teks slėptis su savo dvylika žygdarbių. Ir klausimas jau bus, katras iš tikrųjų yra Dzeuso sūnus.

P.S. Grįžtant prie žemiškų dalykų, verta paminėti, kad Laurynas Grigelis Wimbledono pusmėnesį baigė dviem pralaimėtais lenkiškų futures’ų finalais, o Ričardas Berankis vis tik nusileido belgui Steve’ui Darciui pirmajame Wimbledono rate (6:4 3:6 6:2 4:6 3:6), bei spėjo pralaimėti ir Perugia CH turnyro pirmojoje dvikovoje.

Reiktų pagirti Ričardą už gražų ir gerą žaidimą mače su Darciu. Deja, už gražias akis šiuolaikiniame tenise nei pinigų, nei ATP taškų negausi. Lemiamais momentais galbūt pritrūko sėkmės, o gal Darcis išsunkė iš savęs viską, ką galėjo šiai pergalei. Kitame rate belgas atidavė pergalę varžovui be kovos jau pirmojo seto pradžioje. Nepatiko šioje istorijoje tik tai, kad Ričardui vis dėlto nepavyko atsiriboti nuo 7-o korto žiūrovų įtakos ir jis be reikalo reagavo į vieno iš belgų fano replikas.

Lauksime Lauryno Prezidento taurėje. O Ričardas, sako, kad žais Kinijoje porą CH turnyrų. Įdomu, įdomu…

 

 

Advertisements

Reikalas gan rimtas. Wimblio finalas.

fc

Lėdės ir džantalmenai, keli žodžiai apie pagrindinį rytojaus Wimblio centrinio korto nuotykį: Fede vs Cilic.

Iš septynių iki šiol vykusių Marino ir Rodžerio dvikovų labiausiai įsiminė paskutinės dvi. Tikriausiai pamenate 2014-ųjų US Openą? Tuomet dauguma Fedo gerbėjų avansu jau įteikė jam taurę, ypač po to kai pirmame pusfinalyje Džokas nusileido Nišikoriui. Bet Čilič turėjo savų planų: 3 visiško dominavimo setai, apie kuriuos Rodžeris vėliau pasakė tik tiek: “He played lights out”. Finale Čilič nugalėjo ir Kiešą iš Japonijos.

Prieš metus Wimblyje kroato ir šveicaro keliai susikirto ketvirtfinalyje ir tuomet Fede išlindo sausas per ploniausią marytės plauką. Mačo pradžioje kroatas vėl “išjungė šviesas” bei pasiėmė pirmus du setus. Tuomet jis galėjo užbaigti rungtynes trečiame (turėjo 0-40 viename iš Rodžerio geimų), vėliau ketvirtame (paleisti trys MP). Vis dėl to Fede laimėjo 3 setus iš eilės, bet tai jau buvo Pyro pergalė – kitame rate Fedexas krito prieš Milošą.

Didieji tenisų egZpertai į turnyro galą paprastai linkę padiskutuoti apie sukauptą nuovargį. Ypač tai liečia Rodžerį, kuriam per pastaruosius bandymus laimėti Wimblį akivaizdžiai pritrūkdavo jėgų antros savaitės gale.  Šiemet Fedui pagaliau pavyko idealus scenarijus: iki finalo nusigauta neatidavus nei seto. Čilič turėjo super sudėtingą ketvirtfinalį (5 setai prieš Mullerį) bei ilgą pusfinalį (4 setai prieš Querrey).

Apie tai, kokius rekordus gali pasiekti Fedas, laimėjęs finalą, reiktų parašyti atskirą straipsnį. Ką jau kalbėti apie šio sezono intrigą: pergalė pakeltų Fedą iki 3 pozicijos reitinge, o pagal šiais metais surinktus taškus Rodžeris maksimaliai priartėtų prie Rafos (juos skirtų tik kiek daugiau nei 500 taškų). Būtų puiki užuomazga sezono finalui.

Kas valdys centrinio korto apšvietimą šiemet, pamatysime jau rytoj.

ARE YOU EXCITED???

Wimbledon 2017 R1: Berankis v Darcis

Šiandien 13.30 LTU laiku, Giedriaus iškeiktame pereinamame septintame korte. Kas svarbu?

  • Ričkai pasisekė su burtais. Nes kai esi tokio reitingo, negauti ko nors iš topų pirmame rate yra tiesiog šventė ir sėkmė. Tai nereiškia, kad Steve Darcis yra blogas žaidėjas (tokie Wimbliuose nelaimi prieš Rafą), tačiau kartu jis nėra kosTmonautas, kuris nuo kelio su lengvu pasimėgavimu šluoja visus varžovus.
  • Darciui pasisekė su burtais dar labiau. Kad ir kaip skaudu tai pripažinti, šiame karjeros ir gyvenimo etape Rička yra tikrai geras burtas praktiškai visiems pagrindo žaidėjams.
  • SD ir RB tarpusavyje žaidė tris kartus. Visus tris kartus trečiame sete kietesnis buvo belgas.
  • Geriausias Darcio rezultatas W, kaip ir Ričkos, – R2. Didžiausia pergalė ant žolės – Rafos išsiuntimas namo pirmame 2013 metų Wimblio rate.

Dvylika Wimblio 2017 mįslių ir minklių

best-of-wimbledon-2015-36-1024

Visi keturi aktyvūs doublefaulto plunksnakočiai niekada nebuvo kartu susėdę prie vieno stalo. Todėl suformuluoti bendrą ir vieningą poziciją artėjančių švenčių – Wimblio 2017 – proga mums yra misija neįmanoma. Bet daryti kažką juk reikia. Todėl ši kartą kiekviena plunksna guldosi popieriaus lapą ir subjektyviai dėlioja tris pačius seksualiausius dalykus, darančius šį W vieninteliu ir nepakartojamu. Lekiam!

Tomas

1. Romantiškasis baltomis drapanomis, milimetrine žole, lenkiškomis braškėmis ir riebia grietinėle pasidabinęs Wimblis griebia jautį už ragų jau nuo pirmųjų dienų. Verdasco v Anderson, Medvedev v Wawrinka, Kohlschreiber v Cilic, Haase v Tiafoe, Fritz vs Isner, Miša Zverev v Tomic, Thiem v Pospisil, Gasquet v Ferrer, Del Po v Kokkinakis, Klizan v Djokovic ir, aišku, Dolgopolov v Federer. Taip, tai pirmo W rato reikalai. Akivaizdu, kad didžioji dalis šių akistatų tikrai papuoštų ir turnyro pirmos savaitės pabaigą ar net antros pradžią.

2. Dvi šveicariškos mįslės. Pirma – apie Staną. 2013 m. pabaigoje Stanas buvo tiesiog dešimtuko bičas, net neturėjęs normalaus kontrakto su aprangos ir rakečių gamintojais. 2017 m. viduryje jis jau yra tas visų mylimas pūkuotas Berlyno zoologijos sodo meškutis Knutas, kuriam iki karjeros GSlamo trūksta tik Wimblio taurės. Ar gali jis ją pasiimti šiemet? Vargu bau. Žolė niekada nebuvo Stano arkliukas. Per 12 savo Wimblių pirmame ir  antrame ratuose jis lėkė lauk net septynis kartus, o geriausias Stanimalo rezultatas yra du QF. Taip, kažkur už netolimo kampo ryškiai raudonai dažytomis lūpomis laukiantis career GSlamas motyvuoti turėtų nevaikiškai. Tačiau čia, be kita ko, mes atsitrenkiame į antrąją šveicarišką mįslę: ar Fedui pavyks pasiimti medalį, kurį jam avansu kabina jau du trečdaliai progresyvaus pasaulio? Dar prieš gerą pusmetį toks klausimas būtų skambėjęs gana kvailai, o dabar keturių vaikų ir šešių Wimbledonų tėvas, įvairių ekspertų vertinimu, yra ryškus ir vienintelis turnyro favoritas.

3. Jelena Ostapenko. Bus įdomu pamatyti kaip išaugusio dėmesio, atsakomybės ir lūkesčių našta spaus gležnus latviškus pečius. Tuos, kurie 2014 metais čia šventė pergalę Juniorų Wimbledone.

Konstantinas

4. Kuriame rate kris Rodžeris? Šių metų Fedo pasiruošimas Wimbliui savo mastais primena Amerikės prezidento kandidato kompaniją. Pirmiausia dėl to, kad jis prasidėjo dar ankstyvą pavasarį, kai Rodžeris nusprendė praleisti visą gruntą. Vėliau kaip niekad ilgos treniruotės ant žolės, ant kurios Rodžeris užlipo jau per pirmą French Open savaitę. Anot Fedo, net pralaimėjimas Štutgarte buvo naudingas, nes leido savaitę papildomai pašlifuoti žaidimo elementus. Ir žinoma, pergalė Halėje. Vienu žodžiu viskas taip puiku, kad puikiau negali būti – “I’ve never been better prepared for Wimbledon”. Visgi ši idilė kažkur giliai pasąmonėje gimdo dvejonę: ar Cian’o kumiras patemps ir nepersitemps? Juolab kad priešininkai rimti. Pirmame rate – Dolgo, trečiame gali būti Miša Zverevas, ketvirtame – Dimitrovas, ketvirtfinalyje – Milošas, kuriam Rodžeris pralošė prieš metus. Tad kuriam rate kris mūsų favoritas?

5. Saša Zverevas irgi gerai pailsėjo Paryžiaus metu, tiesa, kokybišką poilsį jam vietoje gan operatyviai suorganizavo Fernando Verdasco. Tačiau neatrodo, kad būsimą pasaulio pirmą numerį tai labai sutrikdė. Pusfinalis Olandijoje ir finalas Halėje rodo, kad potencialo ant žalios dangos jis turi daug. Praeitais metais Londone jis nukeliavo iki trečiojo rato, šiemet tikiuosi iš jo daugiau. Saša startuoja prieš Donskojų, vėliau Haase arba Tiafoe (įdomu!), toliau Sock, Raonic ir… Fede 🙂

6. Yūichi Sugita. Prieš kelias dienas teko pamatyti jį gyvai prieš Davidą Ferrerą Beleke, Antalijoje. Sugita paliko labai gerą įspūdį. Antalijoje Yūichi laimėjo ne tik tą nerealų mačą prieš Ferru, bet ir visą turnyrą (pirmasis jo ATP titulas karjeroje). Prieš keletą savaičių, taip pat ant žolės, paimtas čelendžeris Anglijoje. Nuo pirmadienio japonas jau bus ATP penkiasdešimtuke. Tad, jei tik pavyks nuo velniško turkiško karščio adaptuotis prie lietingos Londono vėsumos, Sugita tikrai turi šansų sėkmingai pasirodyti Wimblyje. Jei pavyks perlipti per britą Kleiną, antrame rate greičiausiai lauktų Feli Lopezas.

Augustinas

7. Seras Endis prieš W atšaukė visus parodomuosius mačus ir kelias dienas nesitreniravo. Ar spės jis laiku išsigydyti klubo traumą ir, jei taip, kaip toli lordas Murray keliaus su minimaliu kiekiu praktikos ant žolės? Ankstyvas škoto pasitraukimas gali suteikti progą Nadaliui po ilgos pertraukos susigrąžinti pirmos pasaulio raketės titulą.

8. Ar Stanas iš pelenės taps princese? Su metais Stano šansai laimėti dar vieną Slamą mažėja. Šis Wimbledonas turbūt yra paskutinis jo šansas (nors ir mikroskopiškai mažas, žinant Stano santykį su žole) pasiekti Career Slam ir pirmos raketės titulą. Trys zuikiai vienu šūviu.

9. Wimbledonas netikėtumų pateikia daugiausiai iš visų slamų. Būta ir Janowicziaus su Gaske pusfinalių ir vienintelio Berdycho pasiekto finalo, o neretai bent 2-3 Top 8 žaidėjai krenta pirmuose dviejuose ratuose. Šiemet verta stebėti kelis jaunuolius rodančius gerą formą pastaruoju metu. Ypač įdomūs turėtų būti rusai. Medvedevas jau pirmame rate turės progą namo pasiųsti Staną, o Khachanovui burtai trečiame rate žada Rafą.

Giedrius

10. Man visada įdomu, ką Wimbledone gali nuveikti Rička. Trečias ratas šiame turnyre būtų tai, už ką verta būtų pagirti vienintelę lietuvių viltį. Grynai rezultato prasme. Gražaus žaidimo tikėtis taip pat galima, bet dar kartą paploti per petį ir pasakyti “Vau, šiandien žaidei puikiai ir vos nenugalėjai” nesinori. Gana, užteks kuklintis ir pasakykime aiškiai: norime rezultato. Tikiu, kad Rička gali tai padaryti, bet yra labai konkreti priežastis dėl ko gali nepasisekti. Tai pusės metų priverstinė pertrauka, kurią nesenai padarė Rička. Paskutiniuose turnyruose geros Ryčkos formos dar nesimatė. Be to, Ričardo banguotas žaidimas – tai dar vienas neraminantis faktas. Triuškinanti pergalė Notingeme prieš Ebdeną ir po savaitės patirtas triuškinantis pralaimėjimas tam pačiam žaidėjui padaro šį Ričkos Wimblį visiškai nenuspėjamu. Prognozuoju, viskas priklausys nuo to ar aistringas bus Ričkos kamuoliuko ir tinklo troso tango. Jei aistros nesulauksime, nugalėti galime bet ką.

11. Ar Stano laimėti Wimblį yra mission impossible? Ar tikrai Fedia yra neginčijamas favoritas? O gal Rafa, be gailesčio niekinęs visus Paryžiuje, yra tikrasis herojus? Visa tai įdomu. Bet man šiandien įdomiausias yra Nole. Ar gali būti, kad šis žaidėjas tiesiog ėmė ir prarado nugalėtojo mentalitetą. Pripažinkim, serbo rezultatai pastaruoju metu buvo prasti, jis nė iš tolo nepriminė žaidėjo, rinkusio po keliolika tūkstančių ATP taškų per metus. Tiesa, pergalė šią savaitę Eastbourne, neatiduodant nė vieno seto per 4 mačus, šiokį tokį įspūdį daro. Gal raktu į sėkmę taps Andre Agassi, kuriam Wimblis, panašu, taps bandomuoju laikotarpiu dėl neterminuotos sutarties su Juokdariu?

12. Dar man įdomu, kuriame korte teks galynėtis Ričkai su Darciu. Tikiuosi, ne kortuose nuo 4-o iki 11-o. Teorija, kad Rička gan stipriai jautrus aplinkai, nėra laužta iš piršto. Šie kortai ypatingi tuo, kad šalia jų beveik nėra sėdimų vietų, o juos skiria siauri praėjimai. Čia pastoviai tyvuliuoja jūra žmonių, vaikštančių pirmyn-atgal ar tiesiog žioplinėjančių. Jeigu atidžiai stebite Berankį, turbūt esate pastebėję, kad lietuvis stabdo mačą vos tik koks žiūrovas pakyla iš savo vietos. O čia tai vyksta nuolat. Prieš keletą metų viename iš šių kortų RB žaidė prieš PHM ir pralaimėjo. Tai nebuvo pagrindinė pralaimėjimo priežastis, bet matėsi, kad Rička nesijaučia patogiai tokiame korte. Tuo tarpu užpernai centriniame korte prieš Čiličių jautėsi kaip žuvis vandenyje. Keista, kad tokie kortai egzistuoja Wimbledone, viename svarbiausių metų turnyrų, kur pergalės kaina didžiulė (ypač pinigine prasme). Bet palikime šį reikalą Wimblio keistenybių sąraše. Tame pačiame, kuriame randame ir prekybos W bilietais sistemą: juos įsigyti ten galima tik permiegojus palapinėje visą naktį. Gerai bent jau, kad miegoti nebūtinai reikia su prodiuseriu.