Stan the Man ir Ričardas the Brave

D5AF786D-50D3-4A8A-A0EA-21404517DC81

32-jų Stanas Wawrinka (ATP #8) vienas mano mėgstamiausių tenisininkų. Galbūt todėl, kad man artima jo pralaimėjimų filosofija ir požiūris į tam tikrus dalykus. Jeigu žaidimų mėgėjams tektų jį rinktis kaip avatarą, neabejotinai Stanas būtų populiariausias iš burtininkų klano, kurio pagrindinis strenčas – burtininko lazda “supa bekhendas” (atakos galia 100%). Tokio pat galingumo lazda “supa forhendas” priklauso tik milžinų klano avatarui Del Potro.

Apie ką mes čia? Manau nesuklysiu sakydamas, kad Stanas yra vienas iš retesnių sporto pasaulio filosofų ir psichologų. Vizitine kortele tapo Stanimalo rodomasis pirštas nukreiptas į smilkinį po sėkmingai sužaisto geimo, sakantis varžovui, kad laimėta buvo pirmiausia galvoje. Stipresnį gestą esu matęs tik kartą gyvenime: tai du Jasikevičiaus pirštai į smilkinį po lemiamo Milaknio tritaškio į Fenerbahce krepšį 2017 metų gruodį. Teisingai priimti sprendimai ir psichologinė pusiausvyra yra labai svarbu žmogui, kuris negimė teniso genijum. Ir Wawrinka gyvas įrodymas fakto, kaip psichologija padeda laimėti prieš stipresnį priešininką. Stanas pats pripažįsta, kad jo lygis žemesnis už bet kurio didžiajam ketvertui priklausančių tenisininkų, ir vis tik be Andy Roddicko tik jam yra pavykę nugalėti kiekvieną iš jų bent po tris kartus.

Iš filosofų sporte Wawrinką lenkia tik Maiklas Džordanas. “Savo gyvenime aš vis klydau, ir klydau, ir klydau. Štai kodėl man pasisekė nugalėti”. Auksiniai krepšinio genijaus žodžiai. “Ever tried. Ever failed. No Matter. Try again. Fail again. Fail better” – ištatuiruota ant Stano kairės rankos. Lietuviškai tai skambėtų daugmaž taip: “Kada nors bandei. Kada nors suklydai. Nesvarbu. Bandyk dar kartą. Suklysk dar kartą. Suklysk geriau”. Pralaimėjime nėra nieko blogo. Turi pasimokyti iš jų ir nebijoti pralaimėti. Skeptikai sakė, kad būtent dėl tokio požiūrio į pralaimėjimą, Stanas nieko nepasiekė ir nepasieks tenise. Bet būtent po to, kai ši tatū papuošė iki tol nieko labai reikšmingo tenise nepasiekusio ir Rodžerio Federerio šešėlyje besislėpusio šveicaro odą, į Staną įsikūnijo žvėris. Agresyvus teniso stilius ir kova iki paskutinio taško – toks buvo naujasis Stanas. Nuo 2013 metų Wawrinka iškovojo 13 iš 16 savo karjeros titulų, iš kurių aišku skambiausi trys Grand Slamai: Australian Open, Roland Garros ir US Open. Negana to Stan the Man atvedė Šveicarijos rinktinę ir patį Federerį į Davis Cup viršūnę 2014 metais.

Štai toks varžovas laukia mūsų Ričardo Berankio. Visa ši transformacija Stano žaidime įvyko prieš penkerius metus, kai jam buvo 27 metai. Lygiai tiek, kiek šiandien yra Ričkai. Belieka palinkėti mūsų flagmanui pasisemti iš šios dvikovos bent dalelę varžovo esybės. Jeigu Wawrinkoj tūnantis žvėris užkrečiamas kontaktiniu būdu, tikiuosi Stanas ateis į kortą neplautom rankom ir perduos Ričkai kuo daugiau bacilų. Stano avataras galėtų tapti geriausia, kas gali nutikti Ričardui 2018 metais. Pripažinkim, lietuvio žaidime yra kažkas iš Stano arsenalo – tai agresija, tokia pati 100% galingumo patranka tik su išderintu taikikliu, kurį sutvarkyti Ričkai tikrai padėtų tiek Stanimalo psichologijja, tiek jo filosofija.

AO oficilaus tinklapis Wawrinkos sugrįžimą į kortus pavadino žingsniu į nežinomybę. Šveicaras sprendimą dalyvauti Australijos Opene priėmė paskutinę akimirką, apie pusmetį gydęsis po kelio operacijos. Bet abejonių dėl jo sportinės formos išliko visas Ramusis vandenynas. Stanas išsibraukė iš visų šių metų turnyrų, kuriuose planavo dalyvauti, netgi iš parodomojo turnyro Melburne prieš pat AO. Ar tai reiškia, kad mūsų viltis turi vilties? Turbūt. Bėda tik, kad į nežinomybę žengia ne tik Stano, bet ir visi Lietuvos teniso vilties turėtojai. Naujojo sezono rezultatai mena mįslę apie Ričkos formą, ne ką prastesnę už Wawrinkos. Klausimas ką ne ką prastesnę: mislę ar formą.

Gero teniso antradienį. Trečias mačas kažkur apie 5-7 val. ryto Lietuvos laiku Hisense Arenoj. Gyvas srautas tikrai per Eurosport Player arba per kurį nors palydovinį kanalą, blogiausiu atveju pas XXI amžiaus piratus. Niekada nepraraskite tikėjimo ir neliūdėkite, jei pralaimėsime. Visada galima bus pabandyti dar kartą ir suklysti geriau.

 

 

 

Valio valio Australijai

Ne, šioje nuotraukoje nematote ateities, kurioje Rodžeris atsiima savo numerį 20. Čia jis tiesiog atnešė Australian Open komandai trofėjų į burtų traukimo ceremoniją. “Lai paturi porą savaičių, tada atsiimsiu, o dar ir mano vardą įrašys šalia 2018“ – turbūt galvoja maestro.

“Na dar pažiūrėsim…“ – sako Australian Open komanda ir susitarę su Fortūna kala Rodžeriui tokius burtus, kad Rafa pasižiūri į savo #1 reitingą ir krizena – “Ot gerai, kad išvargau tuos papildomus kelis turnyrus aną sezoną“

Taigi taip jau lėmė burtai, kad Rodžerio kelyje iki finalą atsidūrė tokios pavardės: Djokovic, Zverev, Del Potro, Goffin, Wawrinka, Berankis. Gerai gerai, dėl paskutinio pajuokavom (netgi mes nesam TOKIE optimistai). Bet summa summarum,  veikti yra ką. Nors pirmi trys-keturi ratai turėtų būti tiesiog apšilimas, toliau laukia Del Potro (arba Goffin) ir Zverev (arba Djokovic… arba Wawrinka, nors gandonešis sako, kad Wawa šiemet AO gali pasitraukti net nežaidęs. Matot, koks baisus Ryčka jam!) ir tik tada bus galima džiaugtis pasiekus finalą. Praeitąmet į AO Federeris įsisuko kaip viesulas ir nušlavė nuo kelio visus, išskyrus galbūt Wawa ir Rafą. Tačiau šiemet jis nebeturi to staigmenos faktoriaus, o tuo labiau iš jo yra tikimasi laimėti. Šveicarų Maestro nėra tas, kuris lengvai pasiduoda psichologiniam spaudimui, bet reikia pripažinti, tai tikrai nedaro kelio lengvesniu. O jei dar Djokas prisižiūrėjęs 2017-ųjų finalo highlightų sugalvos padaryta Rodžerio lygio comeback’ą po traumos, grandslamas numeris 20 gali likti amžina šveicaro svajone.

Rafa, pelnytai, gauna lengvesnį kelią. Bent jau iki pusfinalio. Nes statyk kaip nori, Griša Dimitrovas ano sezono gale atrodė daug baisiau už visus Zverevus ir Del Potrus. Nereikia pamiršti ir to, kad praeitąmet pusfinalyje Griša ir Rafa sužaidė vieną geriausių mačų metuose. Ir jį Rafa laimėjo, liaudiškai tariant, tik per Marytės plauką (ne, nevartojo Rafa Meldoniumo prisirpusių Šarapovos plaukų prieš turnyrą). Tada buvo tik pirmas blyksnis to Fedalio dominavimo, kokį matėme iki US Open pabaigos. O tada diedukų kūnai po truputį ėmė lūžinėti. Pirma aišku dar iki US Open žemyn krito Rodžeris, tačiau Rafa irgi neištempė iki sezono galo. O Griša tuo puikiai pasinaudojo ir kaip koks Davydenko prigriebė WTF trofėjų. Taip kad lengvesnis kelias nereiškia, kad Rafa gali iš anksto rinktis kurioj Rod Laver arenos spintelėje pasidės daiktus prieš finalą.

Palaiminti Lietuvos naktiniai sargai, nes gali darbo metu žiūrėti Australian Open! Dirbantiems dieną, na, esant noro visada galima keltis anksčiau ryte. Arba naktį išvis nemiegoti.

Nuotrauka Ben Simmons/Tennis Australia

Savaitė #47: Italijos šturmas tęsiasi

Praeitą savaitę Lietuvos teniso bendruomenės akys krypo ne kaip įprasta į Ričardą Berankį, bet į Lauryną Grigelį. 14 iš eilės laimėtų mačų, du Futures titulai Maroke ir antrus metus iš eilės pasiektas finalas Brešos CH – tokį kraitį sezono gale susikrovė Grigio. Ryčkai sekėsi kiek prasčiau ir Italijoje kol kas pasiekta tik viena pergalė. Apmaudu, juk galėjome turėti lietuvišką pusfinalį! Dvigubai apmaudu, kaip lengvai mums jau net per gerai pažįstamas Lačko sunaikino Lauryną finale – 6:1 6:2 per 45 minutes. Na, maždaug tiek trunka pamoka. Reikia tikėtis Laurynas gerai pasimokė ir kitą savaitę matysime dar geresnį rezultatą.

Tęsiant Brešoje užsuktą temą, Lietuvos teniso tūzai abu keliauja rinkti labai reikalingų taškų paskutiniame sezono Challengeryje Andrijoje. Šįkart tikimės ne lietuviško pusfinalio, bet finalo, mat Lauris ir Ryčka atsidūrė priešingose tinklelio pusėse. Pastarasis netgi gavo antros raketės poziciją po to, kai nemažai kas pasitraukė iš turnyro prieš pat jo pradžią ir pirmame rate žais prieš tikrai neypatingą vietinį Alessandro Bega. Lauriui burtui sukrito kiek prasčiau, mat jau antrame rate gali tekti kautis prieš pirmą turnyro raketę Stefano Travaglia. Aišku, pirma reikia įveikti kroatą Škugorą, kuris irgi gali sukelti problemų, ypač jei nuovargis pradės kišti koją žaidimui.

Ričardas žais šiandien vakare apie 18:30 mūsų laiku, o Lauryno lauksime ryt arba poryt.

Foto turnyro organizatorių

Nors šią savaitę dar vyksta Challengeriai, ATP turas kaip ir užsibaigė. O užsibaigė jis taip simboliškai pasikeičiant kartoms, finale susitikus ne senukams Rodžeriui ir Rafai, o 26-ių metų bičams Goffinui ir Dimitrovui. Goffas, įkvėptas pergalės prieš Federerį pusfinalyje tikrai pasipriešino Grišai geriau, negu grupėje, tačiau galų gale neatsilaikė ir bulgaras baigė sezoną laimėdamas visus savo mačus World Tour Finals, susikraudamas 1500 ATP taškų ir pirmąkart karjeroje pasiekdamas trečią reitingo lentelės vietą. Panašu, kad po skaudžių pralaimėjimų Fedaliui sezono eigoje, jaunimas pagaliau pasinaudojo savo pranašumais ir tiesiog išlaukė, kol seni kūnai nebepatempė. Nors ir pagaliau atėjo ta diena, Rodžeris ir Rafa vis tiek įspūdingai ištempė šį sezoną ir darkart priminė mums, kodėl juos vadina ožiais (angl.: GOAT). Laukiame kito sezono ir tikimės, kad grįžus Djokovičiui ir Murėjui bus dar įdomiau.

Foto (c) Reuters/Tony O’Brien

Savaitė #46: bandom sklaidytis Brescia Challengeryje

Londės ATP finalo reikalai bando įsibėgėti, nors šis reikalas šiemet keistas kaip niekad. Prisiminkim kad ir 2015 metus: Djokas, Fedas, Berdych, Kei, Muris, Rafa, Stanas ir Ferru. Skamba išdidžiai ir solidžiai. Ypač, kaip pradedi lyginti su šiemetiniu sąstatu: Fedas, Zverius, Thiemas, Dima, Ciličius, Gofas, Sockas bei (pasitraukus Rafai) Carreno Busta. Such wow!

xp1130328032252

Visgi šią savaitę reikalų turim ne tik Londėj. Brescia Challengeryje 32 bičai bando išsiaiškinti kam atiteks šio Alpių papėdėje įsikūrusio gražaus miesto mero postas. O tarp kandidatų matome ir svi lietuviškas pavardes, kurių savininkai į pirmuosius debatus stos šiandien. Iš pradžių Laurynas apie 14 val. lips į tribūną prieš germanų kandidatą Oscar Otte (#130), o paskutiniame dienos mače (gal apie 22 val.) Rička savo argumentais bandys priblokšti romėnų civilizacijos atstovą Andrea Arnaboldi (#227).

Lauryno vokietys, dėka šiemet ant grunto sužaistų neblogų Challengerių, šiuo metu pakilęs į rekordines karjeros aukštumas. Fruktas žinomas, nes metų pradžioje UK fjūčerso pusfinalyje LG ir OO jau matavosi. Tuomet Oscarui sukrito labiau, nors mačas buvo piktas ir įtemptas (76 75). Didžiausią nerimą po dviejų gerų savaičių Maroke Laurynui kelia dangos pasikeitimas: “nuo grunto ant ledo“, taip jis įvardino Brescia turnyro hardą.

Ričkos ir italos špagos buvo sukryžiuotos taip pat vieną kartą. 2014 metais Wimblio Q2 RB buvo kietesnis 64 63.

ATP finalai: iš Big 4 liko Big 2

Pažiūrėjus į ATP reitingus darosi gan akivaizdu, kad šiemet ture rimta dvikova vyko tik tarp dviejų diedų, tai yra, Rodžerio ir Rafos. Trečioje vietoje likęs Saša Zverevas beveik sukrapštė pusę Rodžerio turimų ATP akių, bet tie du laimėti Mastersai atrodo toli toli, o sezono pabaiga tikrai neblizgėjo. Judant žemyn šansai įkasti grupių favoritams neatrodo didesni, bet laimei, į pusfinalius patenka po du žmones iš grupių. Tad vilties bent jau nemenka suma pasipildyti ATP taškų kraitį yra net ir devintoje pozicijoje esančiam Jackui Sockui.

Group Pete Sampras

Jei Nadalio skausmai iš tikro nebe tokie ir baisūs, pasipriešinimo jis nesulauks. Taip, Thiemas šiemet sutrukdė Rafai laimėti Romoje, bet tai buvo seniai, be to, ant grunto, o Domi tikrai nėra toks baisus varžovas žaidžiant ant kietos dangos salėje, jau neminint to, kad Londone danga paprastai būna kiek greitesnė nei Paryžiuje ar Šanchajuje. Jei kas ir gali rimtai kibti į atlapus Nadaliui šioje grupėje, tai nebent Griša Dimitrovas. Nors Head-to-head ir yra gan įspūdingas 10-1 ispano naudai, šį sezoną visos trys dvikovos ėjo iki lemiamo seto (prisiminkime dramą Australijoje). Jei trys pralaimėjimai iš trijų neišmuš Grišos iš vėžių, jis turėtų būti favoritas jei ne pirmai, tai antrai vietai grupėje.

Negražu nepaminėti Davido Goffino, tačiau trauma Roland Garrose gerokai sutrukdė visai sėkmingą sezoną. Keli šimtai papildomų taškų būtų leidę jam pakilti reitinge aukščiau ir galbūt gauti kiek patogesnę grupę, tačiau dabartinėje situacijoje jo šansai patekti į pusfinalį ganėtinai menki. Pavargęs ir pseudo-traumuotas Thiemas atrodo visai įkandamas riešutas, bet gali būti, kad ši dvikova vyks paskutinę dieną ir vietoj Dominyko kitoje tinklo pusėje gali stovėti sveikesnis varžovas.

Group Boris Becker

Mano subjektyvia nuomone – gerokai įdomesnė grupė. Rodžeris vardan šio turnyro nežaidė Paryžiuje, tad laukiame pilnai pailsėjusio ir sveiko Federerio šou. Bet lyg tyčia iš antro krepšelio šveicaras ištraukė vienintelį iš keturių (!) jį šiemet jau įveikusių žaidėjų, kuris žais Londone. Saša Zverevas užkirto Rodžeriui kelią Monrealio Masterso finale, kas, gali būti, gerokai palengvino Rafos kelią link #1. Jeigu dabar vėl pavyktų įveikti teniso Maestro, jaunasis vokietis galbūt išsikovotų lengvesnį kelią link finalo, o jame reiktų kovoti prieš Rodžerio nuvargintą Rafą (arba atvirkščiai, Rafos nuvargintą Rodžerį; prašom nemėtyti akmenų į rašytoją, jei nepatinka tvarka, kuria išdėstyti šie teiginiai).

“Laukine korta“ šioje grupėje reiktų laikyti turbūt ne Mariną Čiličių, kurio sezonas buvo neblogas, bet jo lygį labai gerai pasako iki ašarų praloštas Wimblio finalas. Tuo tarpu paskutinę akimirką į nuvažiuojantį traukinį įšokęs amerikietis ne tik, kad yra ant bangos, bet, kaip rodo buvę rezultatai, gali įveikti tiek Čiličių, tiek Zverevą. Kąžin, ar pavyks įkasti Federeriui, bet antra vieta grupėje Sockui nėra neįsivaizduojama.

Verdiktas

ATP World Tour Finals Final Federer d. Nadal… Arba Nadal d. Federer. Bet kokia kita baigtis būtų bent truputį staigmena. Ypač Sock d. Goffin…

Foto © Wonderhatch

P.S.: labiausiai gaila nuotraukoje nematyti Stano Wawrinkos. Retas atvejis, kai žmogus praleidžia beveik pusę sezono, bet surenka pakankamai taškų baigti sezoną tarp aštuonių stipriausių.

Savaitė #45: Ryčka grįžta į Challengerius, Laurynas užkariauja Maroką

BF6O0907 (1280x853)
Fotkinta Sauliaus Čirbos

Po labai sėkmingo turnyro Maskvoje ir kiek mažiau sėkmingo turnyro Vienoje Ryčka užsidarė treniruočių korte ir piktai daužydamas kamuoliukus ruošėsi jau lietuviško teniso tradicija tapusiam vėlyvam taškų raškymui Challengeriuose. Kiek tolimesnėje ateityje laukia pora turnyrų Italijoje, bet visų pirma Ričardas šturmuos Bratislavos CH vertą labai reikalingų 110 taškų. Pirmas varžovas pasitaikė, na, nenoriu sakyti ne iš lengvųjų, tiesiog keistas – Bernard Tomic. Kažkada Top 30 buvęs Bernardas vis dėlto nesusitvarkė su savo galva ir šį sezoną tiesiog įspūdingai smuko žemyn reitinguose, kol atsidūrė už Top 100 ribos. Taigi galime tikėtis rezultato 6:1 6:1. Tik neklauskit, kieno bus šešetai, kieno vienetai.

Laurynas tuo tarpu nesnaudžia ir saulėtame Maroke ima Futures turnyro karūną, o kartu su ja ir 18 reitingo taškų. Sveikas sugrįžęs į Top 300, Lauri! Apsukų antroji LT raketė nemažina ir šią savaitę vėl bus pirmoji raketė Maroko Futures turnyre. Šįkart Acceptance List atrodo kiek rimčiau, bet reikia tikėtis tai neišgąsdins Lauryno pakeliui į dar vieną Futures titulą.

France Tennis Paris Masters
Filip Krajinovic of Serbia celebrates his victory against John Isner of the United States during their semi-final match of the Paris Masters tennis tournament at the Bercy Arena in Paris, France, Saturday, Nov. 4, 2017. (AP Photo/Francois Mori)

Pasaulio naujienose visi vis dar bando atsigauti po “WTF?!“ reakcijos po Paryžiaus Masters turnyro. Nors Rafa ten ir užsitikrino #1 reitingą bent iki kito sezono pradžios, tai padaręs iškart visiems tarė “Adios!“ ir iš ketvirtfinalio pasitraukė be kovos dėl kelio skausmų. Negana to, sklinda gandas, kad WTF (čia šiuo atveju reiškia World Tour Finals, o ne reakcija į turnyrą) gali likti be pirmos pasaulio raketės. Būtų liūdna, ypač jei ir Rodžerio nugara pasakytų “Tschüss!“ iki kito sezono.

Tuo tarpu Nadalio be kovos praleistas į pusfinalį Pilypas iš kanapių, atsiprašau, Filipas iš Serbijos, puikiai pasinaudojo proga patekti į finalą ir pusfinalyje nugalėjo Amerikės bokštą Džoną Isnerį, kuris savo ruožtu ketvirtfinalyje sustabdė fantastišką Del Potro sugrįžimą į Top 10 ir galimybes po savaitės Londone pasimatuoti su tais septyniais, jau patekusiais į sezono uždarymą (apie juos dar pakalbėsime vėliau). Kitoje tinklelio pusėje vietinių numylėtinio Julien Benneteau atsisveikinimo turnyrą pusfinalyje deja nutraukė kitas amerikietis Sockas, kuriam pergalė reikštų ne tik laimėtą Masters turnyrą, bet ir tą visų vis iš rankų išleidžiamą aštuntąjį bilietą į WTF Londone. Dabar šį bilietą rankose vis dar laikantis Pablo Carreno Busta, kiek girdėjom, buvo pastebėtas vienoje Paryžiaus krautuvėlėje perkantis Serbijos vėliavą.

Tiesa, kita savaitė labai svarbi ATP turo jaunimui, mat antradienį prasidės naujai sukurptas ir tik šiemet kūnu paverstas NextGen finalas, skirtas turo jaunimui išsiaiškinti kas geriausias. Tiksliau, kas antras pagal gerumą, nes pajėgiausias U-20 Saša Zverevas išsibraukė dėl labai geros priežasties – jis žais suaugusiųjų finale. Gal ir gerai, nes pasižiūrėjus į pavardes aiškaus favorito nėra, tad laukia jei ir ne aukščiausio lygio, bet bent jau įdomus ir įvairus tenisas.

Savaitė #44: tautinis Marokas, globalus Paryžius ir Daviso 2018 burtai

Sakytumėm visai tuščia savaitė, jei Maroko F4 vyrų vienetų turnyro lentelės pirmoje eilutėje nerastumėm įsitaisiusio Lauryno. Varžovų pavardės mums nesako visiškai nieko, o jų reitingo skaičiai nepalieka jokio įspūdžio. Todėl aišku viena – laimėt prieš LG dauguma turnyro dalyvių neturi jokių vilčių. Nebent su savaisiais reikalais nesusitvarkytų Lauris.

Rička gi šią savaitę pluša treniruotėse Prahoje, o kitą savaitę mes lyg ir turėtumėme išvysti jį riebiame Bratislavos Challengeryje. Tikimės, kad Vienos nesekmė bus užmiršta, o RB pavyks parodyti kažką panašaus į Maskvą.

Dar vienas mums svarbus ir įdomus nutikimas antradienio vidurdienį vyks Londėje. Ten bus traukiami kitų metų Daviso taurės antros grupės burtai. Sužinosime ne tik prieš ką, bet ir kur.

Tūzai šią savaitę žaidžia Paryžiuje, kuriame galėjome sulaukti pirmųjų atsakymų į klausimą kas baigs 2017 m. pirmoje ATP reitingo vietoje. Visgi atsakymo sulaukėme greičiau nei tikėjomės. Mat po sėkmingo Bazelio Fedo kūnas (oficialiai – nugara) pasakė Stop ir maestro iš turnyro išsibraukė.

Praėjusią savaitę globalios įdomybės vyko Vienoje, Bazelyje ir Singapūre. Vieną kiek netikėtai pasiėmė Lucas Pouille, finale 61 64 atkalęs savo tautietį Ciongą.

dt.common.streams.StreamServer

Bazelio aštuntą kartą niekam neatidavė Fedas, nors lengva jam ten nebuvo. Iš pradžių atiduotas setas Mannarino, o finale tik po rimtos kovos – 67 64 63 – palaužtas DelPo. JMDP Šveicarijoje dar kartą įrodė, kad nepaisant visų ATP reitingų, būtent jis šiuo metu yra vienas iš nedaugelio žaidėjų, kurie gali realiai konkuruoti su Fedaliu, ką kalbėti apie visus kitus. Prieš US Openą Juanas Martinas buvo tik 47-as pasaulyje, bet dabar jis vis dar turi realių galimybių patekti į Londoną. Bazelio pergalės taškai labai pagelbėtų Juanui Martinui, bet ir dabar nuo ispano Carreno-Busta jis atsilieka mažiau nei per 200 akių. Ta dabar jam labai reikia sėkmingo pasirodymo Paryžiuje.

Singapūre gi santykius aiškinosi aštuonios stipriausios šių metų WTA damos. Karo Wozniacki Singapūro finale (Wozniacki def. V. Williams 64 64) pagaliau įrodė, kad niekas, kartojame, niekas nenugali jos 8 kartus iš eilės. Prie Karolinos dominavimo, ko gero, prisidėjo ir super lėta Singapūro turnyro danga.

Beje, tame pačiame turnyre mes eilinį kartą (bet šįkart atrodo galutinai) atsisveikinome su visų laikų nerealiausia, gabiausia, simpatiškiausia ir visokiausia kitokia tenisininke – Martina Hingis iš Šveicarijos. Atsisveikinimas gavosi kažkoks skubotas, kai jos ir Y.Chan pora netikėtai pralaimėjo dvejetų pusfinalyje.