SPB ATP250: Berankis v Fognini

Atsiprašome už prozą, bet kitaip čia nesigauna: gausi Kohlschreiberių Pilypo tryda atvėrė Ričkai vartus į Piterio ATP250 turnyro ketvirtfinalį. Mėgstame kartoti, kad lengvas kelias yra ne mūsų, todėl, matyt, karma tokiu būdu nutarė mums atlyginti už visas tas metai ir metų patiriamas kančias.

QF Ričkos laukia visiškai nesaldainis. Italijos numbero uno, Sanremo saldžiabalsis, Flavios Pennettos sutuoktinis ir itališkojo keiksmo virtuozas Fabio Fognini (#29). Du tarpusavio pasimatymai, kurius skiria 8 metai, Ričkai linksmo vakaro nežada. 36 26 2008 metais Umage ir 16 26 2016 metais Mordore.

Šian vakare (18.30) pasisekti mums gali tik dviem atvejais.

Scenarijus numeris vienas: Fabio viskas krenta iš rankų nuo ankstaus ryto. Plaukų žele vietoje pastos ant dantų šepetuko. Fabio atlaidžiai nusišypso. Keli maskoliškos bio’karvės papilvės šeriai natūraliame jogurte per pusryčius prabangiausiame Pyterio viešbutyje. Fabio kraipo galvą, akyje randasi tikas. Nepadorūs skaitlingos orgijos garsai, sumišę su rusiškos muzikos beat’ais, sklindantys iš gretimo viešbučio kambario, Fabio bandant nusnūsti pokaičio. Fabio vartosi lovoje, pulsas netolygiai kyla. Pasiklydęs skalbinių maišas su švaria italo apranga. Fabio gniaužia kumščius. Nuleista official transportation auto padanga keliaujant į areną. Fabio ima putta‘nint vairuotoją, organizatorius ir miestą, jo body language intensyvėja. Trūkusios dviejų Fabio babolatų stygos apšilimo metu. Fabio tyčia laužia trečią raketę. Ričkos 45 cm out‘as, kurį teisėjai įskaito, o hawk eye pakimba. Call stands. Fabio ištinka isterija: troia‘os ir bocchinara‘os liejasi į kairę ir į dešinę. Warning‘ai veja vienas kitą, 214 Fabio UE, game set & macth Berankis.

i

Scenarijus numeris du: Rička žaidžia grajų. Be duobių, su žemu tinklu ir plačiu bei ilgu kortu. Tokį, kokį Wimblyje žaidė prieš Čiličių, kažkada seniai Australijoje ar LA. Muša į linijas be ilgų diskusijų. Eina prie tinklo ir daro tai sėkmingai.

Žodžiu laukiam vakaro. Tam, kad sužinotumėm ar kuris iš šių scenarijų yra realus.

Zhong Zhi/Getty Images.

SPB ATP R2. Arba Piteryje prieš Pilypą

Tikrai ilgai trukęs Ričkos pergalių badas ATP turnyruose buvo pagaliau nutrauktas pirmajame Piterio turnyro rate, kur RB nelengvai pribaigė Daniką Mazurą iš Vokietijos (36 63 62). Kvalifikaciją perėjęs varžovas buvo jau apsipratęs ir pirmame sete daug neklydo. Mums pradžia buvo sunki, RB klaidos ir keiksmai po jų liejosi laisvai. Visgi nuo antro seto vidurio Danielis kiek suskydo, o RB įsibėgėjo. Trečiame sete Ričkos pranašumai ir privalumai daug klausimų jau nebekėlė.

27_2

Na o šiandien mūsų pagaliau laukia tikras ir gal net didysis tenisas. Kažkur po pietų Rička korte pasimatys su gerokai rimtesniu vokišku riešutu – Filipu Kugelšraiberiu (ATP #34, ex #16). Per 16 metų trukmės karjerą Pilypas laimėjo jau 8 ATP titulus (6 iš jų ant grunto), paskutinis buvo paimtas šių metų rugpjūčio mėnesį Austrijos Kitzbiuhelyje.

Oficialiuose turnyruose Ričardas su juo kol kas dar nežaidė, bet jiems teko kelis kartus treniruotis kartu, tad vienas kitą šiek tiek pažįsta. Bent jau RB sakė, kad tikrai žino “kai ką“ apie Pilypą. Tikėkimės, kad tas žinojimas mums šiandien padės.

Rungtynių pradžia – kažkur apie 14:30

Foto SPBOPEN.RU

 

 

 

US Open R4: 16 piktų vyrų

Nepaisant antradienį pliaupusio ir Ričardo vienintelį mačą Flushing Meadows nukėlusio lietaus, US Open sugebėjo neatsilikti nuo grafiko ir iš 128 vyrų per šešias dienas atrinko šešiolika pajėgiausių, kurie visi dabar sau sako: trys skalpai yra, reikia dar keturių (arba Deniso Š. iš Kanados atveju: šeši yra, reikia dar keturių). Nors Olimpinė dvasia mus moko visiems vienodai linkėti pasiekti išsvajotą tikslą, tik du jų kitą sekmadienį įžengs į Arthur Ashe kortą ir tik vienas išeis kaip nugalėtojas. Bet visų pirma, reikia įveikti aštuntfinalį.

Pirmi du kandidatai į teniso karaliaus sostą yra Rafa Nadalis ir Saša Dolgopolovas. Rafa tiesiog privalo laimėti US Open. Pergalė Niujorke leistų tvirtai teigti, kad, nepaisant pirmų trijų mėnesių, ispanui šis sezonas buvo geresnis nei bet kam kitam teniso padangėje, o diskusijos dėl Teniso Ožio titulo vėl imtų garsiau skambėti interneto platybėse. Tačiau kol kas ispanų buliaus kelias nebuvo toks užtikrintas – pralaimėti pirmi setai prieš Danielį ir Mayerį, o ir pirmame rate Lajovičiui atiduotas ankstyvas breakas pirmame sete. Istorija kaip ir visiems gerai žinoma: Rafai reikia įsivažiuoti. Įsivažiavęs jis tiesiog volu pervažiuoja priešininkus. Bėda tame, kad kitoje tinklo pusėje lauksiantis Dolgopolovas įsivažiavęs ir pagavęs iniciatyvą į rankas geba tiesiog šluoti priešininkus nuo kelio. Paklauskit jo anksčiau laiko namo išsiųsto Berdycho ir riestainiu bei prancūzišku bagetu pamaitinto Troickio. Visai gali būti, kad šiame mače sulauksime penkto seto. Žinant Dolgopolovo bėdas su ištverme, šansų jam mažai. Bet Rafai lengva tikrai nebus.

Rafos-Dolgopolovo nugalėtojo toliau lauks David Goffin arba Andrey Rublev. Goffinas, nepaisant sunkiai išvargtos pergalės prieš Pella, atsidūrė būtent ten, kur ir turėjo pagal savo reitingą. Nors po nelaimingo slydimo ir traumos patirtos Roland Garrose Davidas taip ir nesugrįžo į pirmoje metų pusėje demonstruotą formą, žaidimo kreivė po truputį kyla aukštyn. Kitoje tinklo pusėje dauguma turbūt tikėjosi išvysią visiems gerai žinomą Grišą Dimitrovą, bet vienas trečdalis jaunųjų Rusijos teniso talentų Rubliovas turėjo kitokių minčių ir neleido Bulgarų divai pasiimti net seto. Apskritai, kol kas US Opene Rubliovas demonstruoja nuostabią formą ir atidavė tik vieną setą per tris mačus. Goffinas, žinoma, laikomas favoritu, bet atsižvelgiant į praeitos savaitės rezultatus, šansai laimėti labiau panašėja į 50/50 abiems varžovams.

Roger FedererPhilipp Kohlschreiber. Vienintelis dalykas, galintis leisti Kohlschreiberiui laimėti yra Rodžerio trauma. Judam toliau.

Pala, kaip suprasti Rodžeris traumuotas? Na, tai viską keičia. Taip, tenka pripažinti, kad į Niujorką atvyko ne šviežus ir pailsėjęs, bet skausmų vis dar kankinamas Maestro. Atiduoti keturi setai per pirmus du mačus tikrai nepranašavo nieko gero šveicarui ir jo fanams. Trečiame rate lengvai pasiekta pergalė prieš Lopezą nuteikia pozityviau, tačiau pernakt grįžti į 100% pajėgumą neįmanoma ir net prieš Kohlschreiberį teks žaisti sukandus dantis ir stengiantis iš visų jėgų. Nepamirškime, kad vokietis šiemet turėjo visai blizgančių jei ne mačų, tai bent jau jų atkarpų (riestainis, sumaitintas Rafai Majamyje arba legendinis TBreakas Dubajuje, kai trūko tik taško iki pergalės prieš Serą Endį). Neabejotinai geresnis tenisininkas yra Rodžeris, klausimas tik, ar jam užteks gazo priveikti dar vieną varžovą.

Paskutinis, bet turbūt pats įdomiausias viršutinės pusės aštuntfinalis: Juan Martin del Potro prieš Dominic Thiem. Abu žaidėjai kol kas visiškai pateisino savo, kaip teniso meistrų vardus. Del Potro trečiame rate namo pasiuntė Bautistą Agutą taip lengvai, kad nepasakytum, jog pastarasis jau kurį laiką bando kabintis į Top 10, Dominykas tuo tarpu sutvarkė Ričardo skriaudiką Mannarino pavargęs tik truputį daugiau negu pastarajam teko vargti su Ryčka. Juanui Martinui ypač svarbi pergalė, norint apginti praeitąmet iškovotus reitingo taškus ir išlikti Top 30. Thiemas pergalės atveju vėl užkurtų kovą dėl trečios reitingo vietos su Saša Zverevu. Kas laimės šį mačą? Bet kuriuo atveju, labiausiai laimėsime mes, teniso fanai.

Štai vienas iš šių vyrų keliaus į finalą. Vertų tikrai yra ne vienas, juk šiame sąraše yra net trys US Open nugalėtojai. Kitoje pusėje, deja, tokių yra nulis. Tačiau ten verda kiek kitokia intriga – nė vienas apatinėje pusėje likęs žaidėjas nėra buvęs Grandslamo finale. Ir tik vienas iš jų apskritai yra žengęs iki pusfinalio (tas, beje, įvyko šių metų Wimblyje). Būtent nuo šio vyro – Sam Querrey – ir pradėsime. Dėdė Semas aštuntfinalyje susitinka su Miša Zverevu. Vyresnysis iš brolių Zverevų, kaip ir Melburne metų pradžioje vėl perspjovė savo jaunėlį brolį. Tik jei anąkart tai įvyko dėl puikaus Mišos žaidimo ir Sašai trečiame rate pasitaikiusio Rafos, šįkart jaunėlis tiesiog kapituliavo antrame rate. O gaila, dar žingsnis, ir Miša žengs į ketvirtfinalį, kur būtume galėję pamatyti brolių dvikovą. Bet neužbėkime įvykiams už akių. Taip, Miša gan nesunkiai susitvarkė su Isneriu, bet tai nenuplauna tų pirmų dviejų pergalių, pasiektų tik per penkis setus. Kveris, tuo tarpu, nerodo jokių silpnybės požymių ir per tris mačus atidavė vos setą. Be to, jau minėtas pusfinalis Wimbldone tikrai nebuvo atsitiktinumas – šį sezoną Semas žaidžia savo karjeros tenisą ir, jei tai tęsis ir toliau, turi labai realius šansus pirmąkart karjeroje patekti į Top 10. Advantage Querrey.

Paolo LorenziKevin Anderson arba Rizikinga Erzinti Diedukus. Paolo Lorenzi išvis yra fenomenas. 34-ių metų laimėti pirmą ATP titulą jau yra kažkas tokio, o dabar jis taikosi 35-ių pirmą kartą pasiekti Grandslamo ketvirtfinalį. Kitoje tinklo pusėje laukia ne koks Rodžeris Federeris ar Novakas Djokovičius, tad kaip ir įmanoma, bet pastaruoju metu KAndy vadinamas pietų afrikietis rodo, kad po traumų kaip ir atsigauta. O sveikas Andersonas, jei ir nėra Top 10 žaidėjas, tai tikrai yra vertas būti dvidešimtuke. Tam pasiekti jam reikia bent finalo ir kol kas tai neatrodo neįmanoma užduotis.

Jau minėjau, kad Denisui Šapovalovui pakeliui iki Top 16 reikėjo nuimti kiek daugiau skalpų nei kitiems. Taip yra dėl to, kad vaikinas, nepaisant šuolio reitinge po pusfinalio, pasiekto Monrealyje, turėjo prasikapstyti pro kvalių mėsmalę prieš pasiekdamas US Open pagrindą. O tada lyg niekur nieko jis antrame rate namo pasiuntė Tsongą ir visiems aiškiai pasakė: Monrealis buvo ne atsitiktinumas, o tik pavyzdys to, ką dar matysite ateityje. Kitoje tinklo pusėje laukiantis Carreno Busta tikrai nėra didesnis iššūkis nei Tsonga. Netgi bukmekeriai sutartinai pergalę duoda Denisui, o tai daug ką pasako apie jaunojo kanadiečio talentą. Jei tie papildomi trys mačai nesukels problemų dėl nuovargio, Denisas pretenduoja tapti jauniausiu US Open ketvirtfinalininku nuo Agasio laikų.

Paskutiniame aštuntfinalio mače susitinka Lucas Pouille ir Diego Schwartzman. Praeitąmet šiame etape Lucas pateikė visiems staigmeną ir įveikė Nadalį. Pergalė šiemet jau nekeltų tiek daug nuostabos, nors kyla klausimas, kas yra šios poros favoritas. Pagal reitingą juo turėtų būti Pouille, bet iki trečio rato prancūzas atėjo daug lengvesniu keliu (Bemelmans-Donaldson-Kukushkin) nei jo priešininkas (Berlocq-Tipsarevic-Cilic), o iki tol pergalės skonį paskutinįkart buvo jautęs tik ant Wimbldono žolės. Tiesa, Schwartzmanas, nors ir stabiliai kyla ATP reitinge, šį sezoną vis dar nesugeba laimėti daugiau kaip trijų mačų iš eilės. Gali būti, kad pergalė prieš Čiličių ir tikrai ne geriausios formos Pouille yra tas persilaužimas, kurio reikia argentiniečiui.

Reziumuojant, dvi tinklelio pusės skiriasi kaip blizgantis Niujorkas ir ramūs bei tykūs Druskininkai – viename surinktos pasaulio teniso žvaigždės, o kitame susirinkę tie, kuriems iki tų žvaigždžių dar reikia nudirbti daug darbo. Intriga, šiuo atveju, laukia ne finale, o kelionėje iki jo. Tad atsipalaiduokite ir mėgaukitės šia kelione.

Foto USTA/Darren Carroll

Doublefault Open 2017 sostų karų finalinis epizodas

Ričardą Berankį, mestą į priešakines pozicijas kovoje dėl Naujojo pasaulio, greit susirado francūzo muškietininko kulka. Pirmajame mūšyje galvas padėjo dar 63 drąsuoliai, ir tik 64 grįžo su skydu, o ne ant jo. Taigi, liūdėti nėra ko.

Tuo labiau, kad praėjusį šeštadienį Lietuvos teniso padangėje vyko ne ką prastesni mūšiai dėl Doublefaultlando. Kovose dalyvavo visos Lietuvos žemių valdovai ir riteriai nuo Klaipėdos iki Vilniaus, nuo Auštaitijos iki Dzūkijos. Viso pasaulio analai 2017 metų rugpjūčio 26 dieną minės kaip didžiausias pjautynes šiuolaikinio teniso istorijoje. Fronto linija nusitiesė per visus Druskininkus, o skirtingose fronto pusėse vienas prieš kitą, lietuvis prieš lietuvį, išsirikiavo galingi barzdočiai aštriais kalavijais. Kapojosi vyrai žiauriai ir negailestingai, kaip kažkada Mindaugo Lietuvoje. Kol galiausiai liko tik viena kariuomenė.

Pasveikinkit naujus Doublefault žemių valdovus Dangį ir Deną. Žūtbūtiniame mūšyje naujieji karaliai įveikė įnirtingai kovojusią Ganusauskų kariuomenę. Į Kauną nugalėtojai išsiveža pereinamąjį Doublefault.lt trofėjų, stilizuotą Lietuvos teniso bendruomenės herbą, ant kurio bus išraižyti šių didvyrių vardai. Štai kaip atrodo nugalėtojai: Denas kairėje, Dangis dešinėje, trofėjus už nugaros.

IMG_7282

Nugalėti, bet nepralaimėję, išdidūs ir savimi besidižiuojantys Vilniaus krašto karaliai Edmundas ir jo sosto įpėdinis Tomas apgynė Ganusauskų šeimos garbę, nors ir Doublefaultlando karūnos neteko pasimatuoti. Tėvas ir sūnus petys petin pakeliui link lemiamo mūšio nukovė net tris kitas kariuomenes. Ketvirtajame mūšyje tą pačią dieną dalyvavę ganai pritrūko ištvermės, bet nestokojo geros nuotaikos.

IMG_7266

Aišku, nepamirškim ir nuvainikuotų senųjų valdovų. Klaipėdos krašto kunigaiksčiai, ne kartą viešpatavę Doublefaulto žemėse, po pralaimėjimo Denui ir Dangiui dėl galimybės susiremti lemiamame mūšyje dėl sosto, pakeliui į gimtuosius Gargždus atliko baudžiamąjį žygį. Patyręs karvedys Saulius, padedamas kunigaiščio Dariaus pulkų, nugalėjo jungtinę grafo Gedimino ir barono Aurimo kariuomenę ir pareikalavo iš pralaimėjusiųjų sumokėti duoklę.

IMG_7242

Vis dėlto, galiausiai buvo apsieita be didelių aukų. Nugalėtieji prisiekė ištikimybę naujiesiems valdovams, o šie pasigailėjo pralaimėjusių ir nenukirto jiems galvų ir nepamovė ant baslių.

IMG_7287

Tuo tarpu pirmuosiuose sostų karų mūšiuose pralaimėjusios kariuomenės turėjo laiko išsilaižyti žaizdas ir, kol laimėtojai varžėsi dėl karūnos, susirėmė dėl vienos turtingiausių Doublefaultlando provincijų Footfaultlando karaliaus vietininkų pozicijos. Čia permainingai susiklosčiusiame mūšyje Faraway princai Andrius ir Robertas nugalėjo šešių kariuomenių susidūrime, lemiamoj kovoje laimėję prieš Vilniaus riterių Tomo ir Mariaus kariauną.

IMG_7221

Tomas ir Marius nesikrimto, nes pralaimėjo tik dviejų pėstininkų skirtumu ir nuotaikingai pozavo mūšio metraštininkams.

IMG_7203

Tuo tarpu Doublefault intrigantas ir burtininkas Giedrius, kartu su karaliumi Artūru, mūšyje dėl teisės sėdėti prie apskritojo stalo, priveikė dzūkų valdovus Justiną ir Liudą.

IMG_7190

Giedrius Bartaškietis ir dzūkų didikas Romas iš jūrų piratų Marijaus ir Lauryno atėmė jų mylimiausią laivą Skrajojantį Doublefaultą.

IMG_7227

Pasimušę ir pavargę, susėdo vyrai prie apskritojo stalo ir tapo geriausiais draugais. Prisiekė jie ginti silpnesnius ir kovoti dėl garbės ir už taiką visame pasaulyje. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, burnoj neturėjau. Ir gyveno jie ilgai ir laimingai.

P.S. Štai kaip atrodė apskritojo stalo riteriai, nubalsavę už tai, kad mūšis už Doublefaultlandą 2018 metais įvyktų Klaipėdoje. Kitų riterių paveikslėlių ieškokit Doublefault.lt Facebooke netrukus

IMG_7306

US Open 2017 R1: pagirios po žiauriai nepavykusio ir liūdno baliaus

berankis

Pirmame US Open 2017 rate Rička 26 46 26 – iš esmės be jokių valčių – gavo į skudurus nuo fransūzo Adrian Mannarino. Beviltiškų Ričkos mačų serija nepasibaigė ir Niujorke.

Turėtų būti žiauriai apmaudu atvažiuoti į vieną iš svarbiausių metų turnyrų anksčiau, intensyviai jam ruoštis ir su trenksmu lėkti lauk po pusantros valandos, per kurias bendras tavo pradaužytų out’ų ilgis turbūt yra apytiksliai lygus atstumui tarp Vilniaus ir Niujorko.

Reikia pripažinti, kad vakar Rička atrodė kaip į US Openą patekęs per kažkokį nesusipratimą ir nepelnytai užėmęs kažkieno vietą. Negelbėjo ir keletas gražesnių taškų, winerių nuo galo, išėjimų prie tinklo – visa tai tampa nesvarbu, kai periodiškai pamiršti kaip servuoti, o visus lemiamus kamuolius iš antro varžovo servo sukali į užtikrintą trijų metrų autą.

Net vidutiniškai žaidęs Mannarino šalia jo atrodė kaip ateivis, kaip FC Barcelona šalia Kutaisio Torpedo, ką kalbėti apie kokį nors Denisą Šapovalovą, kuris, priminkime, į šį turnyrą pateko per kvalifikaciją. Ir šitas kvalifikantas bėga dvigubai greičiau, muša dvigubai stipriau ir svarbiausia klysta trigubai mažiau.

Todėl Denisas Šapovalovas išsiunčia į Prancūziją JW Tsongą ir dėl patekimo į Last16 žais prieš Kyle Edmund, o Ričardas Berankis pasiima tikrai neblogą atlyginimą už pirmą ratą ir planuojasi sau Stambulo CH lemiamo Daviso Švedijoje metu.

Šiaip jau 2016 metai ir dabartinis pusmetis pačiam Ričkai turėtų kelti žiauriai daug klausimų. Apie savo ambicijas ir siekius. Apie tai, kodėl per kelis metus iš vieno įdomiausių ir mėgstamiausių Lietuvos sportininkų jis tapo eiline vidutinybe, kurios mačą GSlame į barą pažiūrėt ateina 5 ar 6 žmonės. Apie procesus ir komandą, kuri yra aplink. Apie turnyrų pasirinkimą. Apie požiūrį į Lietuvos rinktinę ir norą vėl tapti įdomiu čia. Tik, įdomu, turėtų kelti ar kelia.

Photo Ulysse El

US Open 2017 R1: Berankis v Mannarino

Niujorko burtininkai pirmame US Open 2017 rate Ričkai į bičiulius įsiūlė visiems mums neblogai pažįstamą ir ne kartą matytą fransūzą Adrianą Mannarino. 29 metų 34 pasaulio raketė stos prieš RB šiandien apie 20 valandą vilniškio Piano Man baro laiku (ten, beje, ir pasimatom mačo žiūrėjimui). Doublefault.lt Strateginės analizės departamento Dvasinės pusiausvyros skyriaus analitikai apžvelgia po tris svarbiausius šio mačo Taip ir Ne.

21083358_1744634298899764_5580137098618109409_o

Pradėkime nuo galimų pliusų. Taigi, kodėl Rička gali peršokti pirmą barjerą Niujorke?

– Rička gali žaisti prieš Mannarino ir jį nugalėti. Šis teiginys yra praktinė patirtis, o ne tuščia teorija. RB ir AMa H2H Ričardas pirmauja 2:1. 2010 m. Nottinghame Ričardas įveikė fransūzą 63 36 64, o po metų Helsinkyje nusileido jam 67(3) 57. Paskutinė jaunuolių akistata pernai vyko rusiškame Piteryje. Pasibaigė ji Ričkos pergale 76(7) 36 63.

– Nepaisant absoliučiai nedžiuginančio sezono, Ričardas, lakstantis nuvargusiuose Azijos Challengerių kortuose, ir tas RB, kuris kimba varžovams į atlapus rimtuose ATP turnyruose ar GSlamuose, dažnai – nusiteikimo, užsivedimo, kūno kalbos ir motyvacjos prasme – skiriasi kaip diena ir naktis. Imkime kad ir paskutinį mačą prieš Baghdatį ar pralaimėjimą Wimblyje Darciui. Kokybiško Ričkos teniso juose buvo daug daugiau nei susitikimuose ir velnias žino kuriame ATP šimtuke esančiais varžovais, kurių pavardes ne tik sunku įsiminti, bet kartais ir ištarti. Todėl norisi tikėtis, kad didžioji globalaus teniso scena, kokiu tikrai yra bet kuris GSlamas, privers Ričką parodyt visus savo sugebėjimus.

– Hardas yra Ričkos danga. Be to, faktas, kad turnyro pradžiai gavai ne Fedą, Rafą, kurį nors bangą pasikinkiusį NextGen’ą ar dar ką panašaus, bet bičą, kurį esi nugalėjęs, psichologinį presą Ričardui turėtų jei ne nuimti, tai bent jau gerokai susilpninti. Sumaišius tai su tinkama motyvacija ir noru kažką įrodyti, gali gautis visai neprastas degus ar net sprogstamas kokteilis.

Ir visgi viskas nėra taip švelnu ir pūkuota. Mūsų analitikai taip pat atkreipia dėmesį į tris svarbiausius dalykus, kurie vakaro svarstykles be gailesčio stumia Mannarino pusėn.

– Fransūzo karjeros tenisas, artėjantis career high ir stiprus 2017 metų sezonas. Dabartinė Mannarino vieta atp reitinge yra tik septyniomis pozicijomis skurdesnė už geriausią pasiekimą karjeroje. 2015 metų vasarą AMa buvo stryktelėjęs į 27 vietą geriausių pasaulio tenisininkų sąraše. Pergalės prieš Youngą ir Haasę Sinsinatyje (bei du pralaimėti tbreikai Thiemui). Pergalės prieš Medvedevą, Raoničių ir Chungą Monrealyje (nusileista Šapavalovui). Trys pergalės Wimblyje (vs FLopez, Sugita ir Monfils, pralaimėta Djokui). Tai yra vasarą Adriano nuveikti dalykai, kurių šiaip jau neįmanoma nepastebėti. Ir jei ne kiek kuklesnė sezono pradžia, fransūzas jau dabar ko gero būtų buvęs aukščiau nei ta 27 ATP vieta 2015 metais.

– Ričkos duobės lemiamais mačų momentais. Žaisdamas prieš Bagį, Darcį ar Wardą Rička diktavo madas pakankamai ilgose susitikimų atkarpose. Tačiau lemiamais momentais, kuomet belikdavo pasiimti kas tavo, dažnai sekė virtinės tinklų, outų ar doublefaultų. Norisi tikėtis, kad tai yra ilgų pertraukų lemtas trumpalaikis (sąlyginai) dalykas, tačiau gilios duobės svarbiose mačų momentuose šiuo metu yra rimta Ričkos bėda. Bėdutė. Bėdelė.

– Mannarino nesipeckina su antro ATP šimtuko žaidėjais. Šiais metais tokiems žaidėjams jis pralaimėjo tik du kartus – Niuporte Kamkei ir Monrealyje Šapovalovui. Nors vadinti pastarąjį antro šimto žaidėju po to paties Monrealio liežuvis kaip ir nebesiverčia.

Žodžiu šiandien 20 valandą matomės Piano Man bare. Ir nors ant popieriaus Mannarino pliusai šiuo metu atrodo gerokai solidžiau nei Ričkos, vakarop gyvai pamatysim, kurie iš jų veiks, o kurie ne.

Foto Ulysse El.

US Open 2017: let’s go

Druskininkuose pasibaigus DF Open 2017, pasaulio teniso bendruomenės žvilgsniai pakrypo link Niujorko, kuriame šiandien startuoja vietinės reikšmės čempionatas  Atvirosios Amerikės teniso pirmenybės. Šiemet jos atviros kaip niekad, ypač apatinė turnyro lentelės dalis. Tiesiog Wide Open 2017.

usopen

SeroEndriuMurėjaus fintas „Dalyvauju US Opene, ai ne, pajuokavau, man visgi trauma“ gerokai sujaukė visus reikalus ir atėmė iš mūsų galimybę NY sulaukti Fedalio finalo. Geriausiu atveju Fedo ir Rafos kova yra nukeliama į pusfinalį, tačiau nereikėtų nustebti, jei ir šiemet Niujorke neįvyks ši ilgai laukta akistata (taip taip, iki šiol šie du diedai nėra susitikę US Opene), o Rodžerio išsvajotas dvidešimtas grandslamas bus nukeltas bent jau iki kitų metų. Taip jau atsitiko, kad dėka Endžio pasitraukimo, viršutinėje tinklelio pusėje atsidūrė ne tik Rodžeris su Rafa, bet ir Cincinačio Mastersų finalininkai Griša D. ir Nickas K.. Ir išsidalino teniso dievukus jie draugiškai – Grišunia lauks Rafos ketvirtfinalyje, Nickas Rodžerio – ketvirtame rate.

Teniso fanų atmintyje vis dar gyvas šių metų Australian Open pusfinalis, kai išsiaiškinti santykiu su Grigoru Rafai prireikė visų penkių setų. Visa tai įvyko sezono pradžioje, kai, jei ne Rodžeris, Rafa būtų tikrai buvęs nenuginčijamai geriausias žaidėjas. Tačiau po savo dešimto French Open titulo ispanų bulius atrodo šiek tiek pavargęs ir atiduoda mačus tokiems žaidėjams kaip Mulleris, Shapovalovas ar tas pats Nickas Kyrgiosas. O tai žaidėjai, už kuriuos bulgaras tikrai gali žaisti geriau.

Rodžeriui, atrodo, pasisekė šiek tiek labiau – iš dviejų blogiukų, gavo daug mažiau stabilumo rodantį ir daug daugiau problemų su motyvacijomis turintį Nicką Kyrgiosą. Tačiau jo kelyje didžiausia kliūtis yra ne varžovai, o jis pats. Monrealio finale Federeris atrodė susižeidęs, o tai patvirtino jo pasitraukimas iš Cincinačio turnyro. Trauma kaip ir nėra labai rimta, tačiau klausimas, kiek laiko Rodžeris žaidžia šimtu procentų ir ar to užteko įgauti gerą formą turnyrui. Jei Fedas mače prieš Kyrgiosą neįjungs aukštesnės pavaros nuo pat pradžių, šis gali užsikabinti už kelių lengviau laimėtų taškų ir tada jau viskas bus Nicko rankose. Negana to, net jei ketvirtame rate Rodžerio lauks ne piktas Tasmanijos velnias, o švelni ir nepavojinga koala, jau kitame rate gali tekti susidurti su Juanu Martinu del Potro, kuris tikrai norės įrodyti, kad tas vienas US Open titulas prieš aštuonis metus nebuvo atsitiktinumas. Jei DelPo nepavyks nukeliauti iki kvoterfinalio, ten Fedo gali laukti dar vienas super pavojingas talentas iš jaunesnių meistrų generacijos – Domis T. Iš Austrijos. Nors po Paryžiuje pasiekto pusfinalio jis kiek sumažino apsukas, tikrai galime laukti iš jo stipraus pasirodymo US Open kortuose.

Na ir žinoma, pats įdomiausias klausimas Lietuvos teniso fanams taip pat spręsis šioje tinklelio pusėje. Teorinis Ričardo kelias iki titulo yra Mannarino-Karlovic-Thiem-Del Potro-Federer-Nadal-Zverev (prieš Zverevą tektų pavargti), bet pripažinkime tiesiai šviesiai, kad pastarųjų kelių turnyrų rezultatai  nežada mums nieko labai gero ir pagal viso pasaulio egZpertų prognozes, šis jo kelias, labai gali būti, baigsis ties pirma kliūtimi. Žinoma, tai nereiškia, kad rytoj vakare nebūsim prilipę prie įvairiausių ekranų. Galbūt Ričardas paservuos visiems mums netikėtumą, o prancūziškam Mandarinui bilietą namo?

Keli žodžiai apie apatinę turnyro lentelės pusę, kurioje pagal organizatorių mestų burtų sumanymą turėjo karaliauti buvusi pirmoji raketė iš Škotijos, o dabar tik pirmoji Škotijos raketė. Bet neišdegė, tad daugeliui žaidėjų atsivėrė galimybės prasimušti į GS finalą ir galbūt jį net gi laimėti. Ko gero, tokioje situacijoje svarbiu veiksniu gali tapti patirtis. Marin Čilič buvo nugalėjęs čia prieš 3 metus ir yra vienas realesnių kandidatų patekti į finalą iš apačios. Jei… jei pats yra sveikas ir pasiruošęs, nes iš turnyro Kanadoje jis pasitraukė dėl traumos. Trečiame rate jis gali susitikti su Diego Schwartzmanu, kuris šiemet jau sukėlė nemažai bangų, ketvirtame su Davidu Ferreru arba Lucasu Pouille, ketvirtfinalyje – Tsonga, o tuomet pusfinalyje galimai lauktų tikroji šių metų sensacija – Romos ir Monrealio Masters turnyrų čempionas – vokietis Saša Zverevas. Tas pats, kuris tuose finaluose nugalėjo atitinkamai Džoką ir Fedą. Ir nors skeptikai sakys kad tuose finaluose dalyvavo tik trečdalis Djoko ir pusė Fedo, mes kažkaip galvojame, kad tai nebuvo Sašos problemos ir jis pats sulošė fantastiškai gerai. Tiesa, Aleksandro pasirodymai Grand Slamuose iki šiol nestebino – jis dar nebuvo patekęs į ketvirtfinalį – bet šįkart viskas turėtų pavykt. Galimi Zverevo varžovai iki QF – Kevin Anderson ir Jack Sock.

Taip pat apatinėje turnyro pusėje apsigyveno jau minėtas Tsonga (rimtas šansas nusigauti iki finalo, pirmąkart nuo 2008-ųjų metų), Davidas Ferreras (atrodo įsibegėjo, nes Tsintsinatyje rodė tikrai gerą tenisą), Denisas Šapovalovas (prasimušė per kvalius ir tikrai turi potencialo nustebinti Tsongą antro rato rungtynėse), Žilis Miuleris, Karenas Kačanovas, KarenasBusta (čia tokia pavardė), Miša Zverevas,  Laurio skraudikas Lacko, braliukas Ernestas (trečiame rate gali žaisti prieš jaunesnį Zverevą, comeooooon!!!) ir net gi visų tamsių pakampių siaubas Thanasi Kokkinakis (pirmame rate pasimatys su Tipsiumi korte ir Dirku tribūnuose). Raginame Biljaną neprarast budrumo 🙂

Komentaruose parašykite, kas bus pirmuoju reitingo numeriu po Niujorko. Tai leis mums susivokti, kiek yra nesveikai daug laisvo laiko turinčių žmonių, kurie gali sau leisti tokias paklodes skaityti iki pat galo.

–Augustinas bei Konstantinas